Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Valdančiųjų logikos beieškant 

2018 rugpjūčio 20 d. 13:31

Lietuvos valdžios atstovai nepavargsta stebinti keistomis ir įmantriomis iniciatyvomis. Teikiamuose pasiūlymuose norėtųsi atrasti kokią nors logiką, tačiau gal tai iš tikrųjų yra bergždžias, nevertas jam skiriamo laiko darbas.

Pradėti šios temos aptarimą norėčiau nuo ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasvarstymo, jog apribotas didžiųjų prekybos tinklų darbas savaitgaliais paskatintų smulkiųjų prekybininkų verslą. Pirmiausiai, pripažinkim, kad smulkiųjų verslininkų skatinimas yra svarbi ir valstybės dėmesio verta iniciatyva. Čia ministrui pirmininkui, liaudiškai tariant, nėra ką prikišti. Tačiau, kaip įprasta, klausimų kyla dėl tikslo siekimo metodų.

Iš esmės, skatinant vidutinį ir smulkųjį verslą yra du galimi keliai. Vienas jų, kurį ir siūlo ministras pirmininkas, pabloginti padėtį šio verslo konkurentams. Kitas, kurio ministras pirmininkas nesiūlo, suteikti vidutiniam ir smulkiajam verslui tam tikrų pranašumų (pavyzdžiui, mokestines lengvatas), kurie leistų mažiems šio verslo sektoriaus atstovams jaustis stipriau ir suteiktų galimybę drąsiai konkuruoti su vadinamuoju stambiuoju kapitalu. Žiūrint į minėtus kelius atsiranda ir keli papildomi klausimai, kuriuos suformuluočiau taip: kuris iš įvardintų variantų labiau tinka demokratinei valstybei ir kuris iš jų labiau stiprintų ekonomiką?

Patologinis dabartinės Lietuvos valdžios noras valdyti šalį reguliuojant viską, ką tik įmanoma, bei daryti tai, pasirenkant apribojimų ir draudimų kelią, sunkiai dera su laisvos ir demokratinės valstybės principais. Draudimai yra greiti sprendimai, tačiau ilgoje perspektyvoje jų efektyvumas kelia abejonių. Žinoma, galima įstatymu uždrausti dirbti didelėms prekybos centrams savaitgalį, tačiau tai nereiškia, jog tą pačią akimirką visur, kur reikia, atsidarys smulkiųjų prekybininkų parduotuvės.

Kaip ir minėta, nėra abejonių, jog Lietuvoje reikia skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Tačiau, vėlgi – pasikartosiu, protingas būdas būtų suteikti šiam verslui pranašumus, kurie skatintų jį augti ir stiprėti, o ne uždėti apynasrį konkurentams.

Tačiau aptarta S. Skvernelio iniciatyva nėra pati blogiausia dabartinės valdžios idėja. Apie ją bent galima diskutuoti. Absurdo prizas „drąsių idėjų“ kategorijoje turėtų būti įteiktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovui Ramūnui Karbauskui. Priminsiu, jog šis politikas prasitarė apie planus, kad stojimas į aukštąsias mokyklas vyktų pagal dviejų paskutinių mokyklos klasių įvertinimų vidurkį. Sprendimas absoliučiai populistinis. Jis galbūt patiktų kai kuriems abiturientams ir jų tėvams (bet tikrai – ne visiems), tačiau svarbiausia, jog jo įgyvendinimas taptų katastrofa Lietuvos aukštajam mokslui.

Nenorint nieko įžeisti, tenka pripažinti, jog darosi kiek baugu, kai aukštąjį mokslą vienašališkai imasi reformuoti agronomas.

Baigęs mokyklą prieš beveik dvejus dešimtmečius dar puikiausiai prisimenu, kaip baigiamuosiuose klasėse mokytojai prisimerkdami „tempė“ vadinamuosius dvejetukininkus, kad tie gautų atestatą su „padoriais“ įvertinimais. Pagal atsiliepimus, kurie pasipylė socialinėse tinkluose po įgarsintos R. Karbauskio iniciatyvos, įsitikinau, kad per tuos metus mokyklose iš esmės nieko nepasikeitė. Atsisakę valstybinių egzaminų kaip objektyvaus žinių vertinimo kriterijaus rizikuojame sulaukti absurdiškos situacijos, kai aukštųjų mokyklų vartai atsivers žmonėms su menkais gebėjimais bet iš mokyklų, kur dirba „supratingi“ mokytojai, tačiau užsivers tikrai gabiems mokiniams, kurių mokytojai yra griežtesni ir objektyvesni.

Nenorint nieko įžeisti, tenka pripažinti, jog darosi kiek baugu, kai aukštąjį mokslą vienašališkai imasi reformuoti agronomas. Tai šiek tiek panašu į sovietmečiu cituoto Vladimiro Lenino išsireiškimo, jog „kiekviena vyrėja gali valdyti valstybę“, iliustravimą. Nuo savęs pridursiu: žinoma – gali, tačiau rezultatas negarantuojamas.

Peršasi išvada, jog dabartinės Lietuvos valdžios atstovai tiesiog mėgsta svaidyti į viešumą pačias netikėčiausias idėjas bei stebėti visuomenės reakciją. Kaip ir minėta, visa tai verčia ieškoti šiuose veiksmuose kokios nors logikos ar užslėptų prasmių. Galima net numanyti, jog tokiu būdu gali būti nukreipiamas dėmesys nuo kokių nors svarbesnių sprendimų, kuriuos bandoma įgyvendinti, taip sakant, patyliukais. O gal valdžia tiesiog testuoja visuomenę, tikrindama, kokius absurdiškus sprendimus Lietuvos žmonės dar gali „praryti“, o dėl kurių būtų pasirengę sukilti?

Tačiau bijau, jog atsakymas yra žymiai paprastesnis ir banalesnis – be užslėptų prasmių ir kėslų. Gal mes tiesiog išrinkome į valdžią, švelniai tariant, ne pačius protingiausius žmones?

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"