Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Vadinti daiktus tikrais vardais 

2018 gruodžio 3 d. 09:39

Vadinti daiktus tikrais vardais nėra lengva. Pavyzdžiui, ginčai kyla dėl to, kaip reikėtų vertinti plačiai nuskambėjusius įvykius Kerčės sąsiauryje, kur Rusijos pajėgos sulaikė trys Ukrainos karo laivus. Aplinkybės, kuriomis tai įvyko, bei bendras kontekstas yra gana aiškūs, tačiau, kaip ir minėta, pavadinti viską tikrais vardais daug kam trūksta ryžto ir jėgų.

Lengviau ir paprasčiau yra vartoti žodį „incidentas“, ar net „konfliktas“. Šie žodžiai yra pakankamai neutralūs, kad, viena vertus, galima būtų išreikšti „gilų susirūpinimą“, o kita vertus – nesiimti jokių rimtesnių veiksmų. Šis priekaištas pirmiausiai nukreiptas į vadinamąją plačiąją tarptautinę bendruomenę. Po įvykių Kerčės sąsiauryje globalioje informacinėje ir viešojoje erdvėje nuskambėjo daug tradicinių ir atsargių žodžių – susirūpinimo, raginimo „abiems pusėms“ mažinti situacijos eskalaciją ir pan.

Tarptautinės bendruomenės susirūpinimui pabrėžti dar galima būtų per oficialią vakarienę palikti Rusijos prezidentą be deserto. Efektas irgi būtų panašus.

Esminė bėda yra ta, kad Kremliui žodžiai įspūdžio nedaro. Jis pats moka žaisti žodžių, arba tiksliau – pasakojimų, karą. Aplinkui aprašomą įvykį jau suformuota propagandinė mišrainė, kuria Rusija pirmiausiai maitina savo gyventojus, tačiau siūlo jos ir eksportui.

Maskva kaltina ukrainiečius sienos pažeidimu ir provokacija. Visa tai daroma nežiūrint į faktus, kad ukrainiečių laivai elgėsi korektiškai bei veikė pagal tarptautinės jūrų teisės taisykles. Tačiau netgi šis faktas nėra esminis, kalbant apie situacijos įvardijimą. Siena, kurią Maskvos teigimu pažeidė laivai, yra „teritorinės vandenys“ šalia Krymo pakrantės. Tačiau iš tikrųjų tai nėra Rusijos teritorinės vandenys. Taip, Rusijos pajėgos de facto kontroliuoja minėtą erdvę, tačiau kaip tik jų buvimas ten yra neteisėtas, kaip neteisėtas ir nepripažintas tarptautinės bendruomenės yra Krymo pusiasalio užgrobimas, kurį Maskva įgyvendino 2014 metais.

Kitaip sakant, maksimaliai teisingi žodžiai, siekiant apibūdinti aprašomus įvykius, būtų – Rusijos agresija, ar net tiksliau – Rusijos agresijos, prasidėjusios 2014 metais, tęsinys. Negalima teigti, jog toks vertinimas nėra nuskambėjęs. Apie agresiją prabilo Ukrainos prezidentas, tokį situacijos vertinimą palaikė ir Baltijos šalys. Tačiau ar to pakanka? Plačiau pasaulyje vis vien labiau kalbama apie „incidentą“ ar „konfliktą“.

Kita vertus, ko galima norėti iš pasaulio, kai ir pačiai Ukrainai buvo kilusios problemos dėl apibrėžimų vartojimo. Kijevas sugebėjo įvesti laikinąją karo padėtį tik po dabartinio incidento. Tiesa, įvesta ji tik dalyje teritorijos ir mažesniam laikotarpiui, nei buvo siūloma iš pat pradžių. Toks sprendimas priimtas tam, kad karinės padėties režimas nesutrukdytų artėjantiems prezidento rinkimams. Tuo tarpu viskas, kas vyksta Donbase, kur yra susiformavusios vadinamosios nepripažintos „respublikos“, ir toliau vadinama antiteroristinės operacijos vardu.

Sudėtingumą vadinti viską tikrais vardais galima suprasti. Ukraina nedrįsta pripažinti, jog faktiškai yra įtraukta į karą su Rusija, nes tikisi, jog tai dar sulaiko Maskvą nuo atviros agresijos. Karo situacijos pripažinimas iš tikrųjų galėtų galutinai atrišti rankas Kremliui. Jeigu Maskva atvirai mestu savo karines pajėgas prieš Ukrainą, vargu ar Kijevas – neturėdamas sąjungininkų, pasirengusių suteikti realią karinę pagalbą – tokį puolimą atlaikytų. Kita vertus, Kremlius nesiruošia trauktis. Jis ir toliau naudoja vadinamąją hibridinę strategiją, vykdydamas atitinkamas provokacijas ir išpuolius. Tai irgi alina Ukrainą.

Tarptautinė bendruomenė turi savų motyvų vengti atvirai įvardinti Rusiją agresore, nes suprantama, jog pasakius „A“ reikės pasakyti ir „B“. Paprasčiau yra teigti, kad Maskva iš esmės eina klystkeliu, bet dar turi galimybių pasitaisyti. Yra ir dar vienas variantas – teigti, jog Ukrainoje „viskas sudėtinga“ ir iš esmės nepalaikyti nei vienos pusės. Vėlgi, čia galima įžvelgti aiškią logiką – Europa, pamokyta dviem pasauliniais karais, siekia taikos bet kuria kaina. Tačiau labai panašiai buvo siekiama taikos ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, vengiant vadinti daiktus tikrais vardais ir bandant patenkinti kai kuriuos nacių Vokietijos apetitus, tikintis, kad Hitleriui to pakaks. Nesunku prisiminti, kuo tai baigėsi.

Tačiau vargu ar daug kas pasikeistų ir tuo atveju, jeigu Rusijos veiksmai prieš Ukrainą būtų įvardyti kaip agresija. Kaip ir minėta – Kremlius žodžių nebijo. Priversti susimąstyti jį galėtų tik realūs veiksmai – pavyzdžiui, visiškas Rusijos politinio elito izoliavimas ar to paties Rusijos laivyno blokavimas Juodojoje jūroje. Tačiau tokiems veiksmas reikalingas monolitinis Vakarų pasaulio vieningumas ir milžiniška politinė valia. Paprasčiau yra pasakyti, jog tai yra iš fantastikos srities.

Kol kas griežčiausia Vakarų reakcija į įvykius Kerčės įlankoje yra Donaldo Trumpo susitikimo su Vladimiru Putinu, kuris turėjo įvykti G20 viršūnių susitikime Argentinoje, atšaukimas. Ar tai kaip nors paveiks Rusijos politiką? Labai abejotina. Tarptautinės bendruomenės susirūpinimui pabrėžti dar galima būtų per oficialią vakarienę palikti Rusijos prezidentą be deserto. Efektas irgi būtų panašus.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"