Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Užsienio politikos paieškos 

2011 gegužės 2 d. 00:00

Prieš kelias savaites vizito į Austriją proga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė davė trumpą interviu Austrijos dienraščiui "Die Presse". Ji neslėpė savo nepasitenkinimo karinėmis operacijomis Libijoje. Pasak prezidentės, nors Lietuva pritarė Jungtinių tautų organizacijos (JTO) rezoliucijai įvesti neskraidymo zoną ir apsaugoti civilius gyventojus Libijoje, Vakarų šalių kariniai veiksmai akivaizdžiai peržengė JT mandatą. Ji klausė, kodėl prireikė karinių veiksmų Libijoje, kai panašios priemonės nėra taikomos įvairiems smurtu pasikliaujantiems diktatoriams Afrikos pietuose.

Karinės operacijos Libijoje yra kontroversiškos. Rusija ir Kinija nutarė nevetuoti JTO rezoliucijos, bet beveik nuo pirmųjų dienų kritikavo operacijų apimtį ir darė užuominų, kad tai priedanga Vakarų siekiui toliau valdyti visą pasaulį. Praeitą savaitę Danijoje viešėjęs Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Libijos režimo netobulumai nesuteikia užsienio valstybėms teisės kištis į šios šalies vidaus reikalus, juolab preteksto susidoroti su jos vadovu Muammaru Gaddafi. V.Putinas retoriškai klausė, ar M.Gaddafi buvo teisiamas, kas prisiėmė teisę nužudyti žmogų, kad ir kas jis būtų. V.Putinas kritikavo Libijos infrastruktūros naikinimą ir kaip D.Grybauskaitė nurodė, kad pasaulyje yra daug iškreiptų režimų, kurie nėra puolami ar bombarduojami.

Ne visi NATO nariai pritarė intervencijai. Vokietija dramatiškai susilaikė per JTO balsavimą ir atsisakė dalyvauti kariniuose veiksmuose. Iš pradžių intervenciją griežtai kritikavo kita NATO narė Turkija. Tačiau solidarumas ilgainiui suveikė. Turkija tapo viena iš septynių NATO narių, kurių laivai įtvirtina ginklų embargą Libijai, o Vokietija pareiškė, kad ji pasiryžusi dalyvauti Europos Sąjungos (ES) vadovaujamai misijai teikti humanitarinę paramą Libijos gyventojams, net jeigu reikėtų siųsti sausumos pajėgas.

D.Grybauskaitė ne pirmą kartą kritikuoja NATO partnerius. Kartais jos kritika taikli, pavyzdžiui, kai ji viešai reikalavo, kad NATO parengtų detalius Baltijos valstybių gynybos planus. NATO nenoras tai daryti siekiant nesuerzinti Rusijos buvo nesusipratimas. Juk norint atgrasyti antpuolį, svarbu pranešti apie gynybos planų egzistavimą, kad galimas agresorius žinotų, jog jis sulauks atkirčio. Kai NATO pagaliau parengė planus, Rusija nereagavo, nes nebuvo kaip reaguoti.

Kitais atvejais prezidentės veiksmai sunkiau pateisinami, kad ir jos atsisakymas vykti į Prahą susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama. Nelabai įtikimai skambėjo ne kartą išreikšti priekaištai, kad siekdamas gerinti santykius su Rusija Vašingtonas ketina imtis veiksmų, kurie kenktų Lietuvos interesams. Prezidentūra aiškino, kad ryžtingi prezidentės veiksmai neutralizavo pavojų. Veikiau jokio išdavystės pavojaus nebuvo.

Lietuva yra visateisė NATO ir ES narė, kuri gali dalyvauti diskusijose ir reikšti savo nuomonę svarbiausiais dienos klausimais. Antra vertus, Lietuva turi solidarizuotis su savo partneriais bei laikytis NATO ir ES bendradarbiavimo principų, nesišvaistyti grasinimais vetuoti bendrus nutarimus, kaip buvo daroma paskutiniais prezidento Valdo Adamkaus kadencijos metais. Ir neskubėti kritikuoti sąjungininkų. Vieša partnerių kritika paprastai yra neveiksminga, ji tik skatina nepasitenkinimą. Reikia prisiminti, kaip jautriai į kritiką reaguoja Lietuva.

Kyla klausimas, ko prezidentė siekė savo pastabomis apie NATO intervenciją Libijoje. Ji nieko naujesnio ar ypatingesnio nepasakė. Rusija ir kitos šalys seniai kritikavo karinių antpuolių apimtį. Humanitarinės intervencijos vykdytojai visada kaltinami nenuoseklumu, gal net veidmainyste, nes jie nutaria imtis veiksmų prieš vieną represijas vykdančią šalį, o ne kitas. Tikiu, kad per NATO susitikimą D.Grybauskaitė išreiškė savo kritišką požiūrį į intervenciją. Tai kodėl reikia kritiką viešai bei abstrakčiai pakartoti, juolab pabrėžiant, kad intervencija akivaizdžiai peržengė JTO mandatą? Be to, prezidentės pastabos nebuvo susietos su konkrečiu įvykiu. Pavyzdžiui, jei pasitvirtintų žinia, kad per NATO puolimą žuvo M.Gaddafi nepilnamečiai vaikaičiai, kritika būtų labiau suprantama. Juk tie vaikai taip pat civiliai, kuriuos reikia ginti.

Prezidentei rūpi sukurti įvaizdį ryžtingos, Lietuvos interesus ginančios vadovės, kurios nepašokdins nei Rusija, nei Amerika. Ji esą nepataikaus nei Maskvai, nei Vašingtonui. Toks sąjungininko ir potencialaus priešo netiesioginis sutapatinimas nėra visiems priimtinas. Tačiau D.Grybauskaitės priekaištai dėl karinių veiksmų Libijoje skirti ne vien Vašingtonui. Didžiausios intervencijos šalininkės buvo Didžioji Britanija ir Prancūzija. JAV tenkinosi antrininkės vaidmeniu. Nors prezidentė ne kartą pabrėžė ypatingą ES reikšmę Lietuvai, smerkdama intervenciją, ji labiausiai kritikavo šias ES valstybes. Prezidentės pastabos labiausiai jas ir užgaus.

Nelenga būti maža valstybe, juolab kad kartais manoma, jog mažas kraštas kaip ir mažas vaikas turi tylėti, kai kalba suaugusieji arba galingesnieji. Tokios nuostatos įžeidžia. Bet niekas nedraudžia protingai kalbėti. Arba protingai tylėti. Reikia atkakliai ir viešai ginti svarbius Lietuvos interesus, tokius kaip NATO gynybinių planų rengimą, net jei tai užgautų įtakingus sąjungininkus. Manau, kad intervencija Libijoje yra didelė klaida. Tačiau įvykiai šioje valstybėje neliečia Lietuvos interesų, mūsų kraštas nedalyvauja ir nedalyvaus kariniuose veiksmuose, o jo siunčiama humanitarinė pagalba labai ribota. Lietuva yra įvykių stebėtoja. V.Adamkus įsijautė į vertybių gynėjo vaidmenį, kritikavo Lietuvos sąjungininkus, kurie neva negerbė šių vertybių ar jas pažeidė. Šis Lietuvos užsienio politikos braižas nežavėjo daugelio partnerių. Prezidentė D.Grybauskaitė pagrįstai kritiškai vertina savo pirmtako užsienio politiką. Būtų gaila, jei ji pradėtų sekti jo pavyzdžiu.

Alfa.lt

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"