Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Tylios aneksijos Azovo jūroje pasekmės 

2018 lapkričio 27 d. 06:00

Naktį į pirmadienį Azovo jūroje įvyko incidentas, kuris gali tapti visiškai nauju etapu nepaskelbtame Kremliaus kare prieš Ukrainą ir Vakarų pasaulio susidūrime su vis agresyvesne Rusija. 

Šios šalies kariniai laivai ne tik taranavo Ukrainos civilinį laivą, bet ir apšaudė karinius laivus.

Tai, kad Rusija vykdo tylią Azovo jūros aneksiją, Vakarų šalys iš principo įvertino tik spalio 25-ąją, kai Europos Parlamentas surengė specialius svarstymus ir priėmė rezoliuciją, raginančią įvesti sankcijas Rusijai už karinę eskalaciją Azovo jūroje. Tačiau agresyvūs Rusijos veiksmai Azovo jūroje pasireiškė dar gegužę. Tada į šią jūrą buvo tyliai permesti Kaspijos jūros flotilės kariniai laivai, įskaitant ir tuos, kurie sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ 2015-aisiais apšaudė objektus Sirijoje.

Kaip tuomet paaiškėjo, įvykdyti tokią ataką ir sunaikinti pasirinktus objektus už 1500 kilometrų nuo raketų paleidimo vietos nereikia labai galingų karinių laivų. Tai padarė ir keli maži kariniai laivai, kurių dalis šią gegužę atplaukė į Azovo jūrą. Oficialiai Kremlius paaiškino, jog šie laivai turės saugoti Kerčės tiltą nuo galimų teroro išpuolių, bet netrukus paaiškėjo, kad jų tikslas yra kitas. Rusijos karinių laivų vis daugėjo ir daugėjo. Dabar skelbiama, kad Azovo jūroje yra 120 Rusijos karinių laivų.

Ukrainos ekspertai ir politikai netikėjo, kad Rusija gali imtis karinės eskalacijos Azovo jūros regione.

Įdomu tai, kad į šių karinių laivų perdislokavimą Azovo jūroje iš pradžių nekreipė dėmesio ne tik Vakarų šalys, bet ir pati Ukraina. Man teko tuo metu būti Donbase (įskaitant Azovo jūros regioną) ir stebėtis, kai kalbant su ten dislokuotų pajėgų karininkais, o Kijeve – su Ukrainos ekspertais ir politikais, nė vienas iš jų netikėjo, kad Rusija gali imtis karinės eskalacijos Azovo jūros regione.

Dauguma manė, kad tai tik gąsdinimas, raginimas Ukrainai spręsti Krymo aprūpinimo klausimą, mat jai ėmusis savotiškos pusiasalio izoliacijos, Kryme tuo metu būta problemų dėl vandens ir elektros energijos tiekimo.

Vasarą Rusijoje įvyko pasaulio futbolo čempionatas. Tada jau Vakarų šalys nenorėjo įžvelgti kokių nors Kremliaus veiksmų, galinčių padėti eskaluoti situaciją. Visi gyveno euforijos nuotaikomis. Kai kuriose Vakarų šalių sostinėse kilo ir kalbų, kad galbūt reikėtų sušvelninti sankcijas Rusijai. Juk ši valstybė ir jos žmonės buvo tokie mieli ir svetingi pasaulio futbolo čempionato dienomis, kad kalbėti apie kokias nors papildomas sankcijas atrodė negerai.

O Kremlius tuo metu dar labiau eskalavo situaciją Azovo jūroje, siųsdamas ten vis daugiau karinių laivų, įskaitant jau ir tuos, kurie galėtų būti panaudoti desanto išsodinimo į sausumą operacijai. Ukrainoje prabilta apie tai, kuo visa tai gali grėsti šiai šaliai, o vasarą, nors ir buvo prasidėjęs maudynių sezonas, kariškiai perėmė į savo kontrolę dalį pakrantės, ėmė rengti karinius manevrus, stiprinti pakrantės gynybą.

Tačiau irgi stengėsi pernelyg neriboti civilių gyventojų patekimo prie jūros, kad nesukeltų jų pasipiktinimo. Azovo jūra yra pagrindinė Rytų Ukrainos poilsio zona, ypač tiems žmonėms, kurie gyvena skurdžiau ir negali išvykti į tolesnius kraštus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Rusija ėmėsi stabdyti ir civilinius, daugiausia krovininius laivus. Nuo to jų kelionė su kroviniais į Ukrainai priklausančius Mariupolio ir Berdiansko uostus pailgėjo 30 valandų, dėl to imta patirti gana didelių nuostolių, dalis kitoms šalims priklausančių laivų atsisakė plaukti į minėtus Ukrainos uostus.

Tada ir paaiškėjo dar vienas Rusijos tikslas – pakirsti Ukrainos uostamiesčių ekonomiką, nes ji priklauso ir nuo jūrinės prekybos. Visų pirma tai palietė Mariupolį, kuriame veikia du metalurgijos gigantai, priklausantys oligarchui Renatui Achmetovui. Šie du milžinai užtikrina ekonomikos gyvybingumą ne tik Mariupolyje, bet ir daug plačiau Donbase.

Ir vis dėlto kilo klausimas, ar toks žymus Rusijos karinių laivų atsiradimas Azovo jūroje tėra instrumentas Rytų Ukrainos ekonomikai spausti. O gal esama ir daug platesnių tikslų naudojantis 2003-iaisiais pasirašytu dviejų šalių susitarimu, kad abi šalys turi teisę vienodai kontroliuoti Azovo jūrą? Kilo klausimas, ar Rusija to nenaudos ir kaip karinio poveikio instrumento.

Kad tai suvoktų ir bent kiek atsispirtų tyliai Azovo jūros aneksijai, Ukraina irgi nusprendė (kiek leidžia jos galimybės) į Azovo jūrą pasiųsti savo karinius laivus. Jų karinės bazės vieta buvo parinktas Berdiansko uostas, bet laivų tebuvo vos keletas. Pirmą kartą Maskva leido šiems kariniams laivams įplaukti į Azovo jūrą, bet dabar – jau nebe. Rusija tvirtina, jog Ukrainos laivai įplaukė į teritorinius vandenis prie Krymo, todėl buvo atakuoti, bet Ukraina ir Vakarai nepripažįsta, kad Krymas yra Rusijos dalis.

Rusijos žingsnis apšaudant ir užgrobiant karinius Ukrainos laivus primena tai, kaip prasidėjo Krymo aneksija, todėl Kijeve prabilta apie siekį įvesti karinę padėtį. Toks žingsnis paveiktų ir šios šalies vidaus politiką – galbūt tektų atidėti prezidento rinkimus.

Beje, karinė eskalacija Azovo jūroje yra didelis iššūkis ir Vakarams, remiantiems Ukrainos teritorinį vientisumą, nes kyla klausimas, kur vis dėlto yra ta raudona linija.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"