Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

TV laidoje „Bus visko“ tikrai buvo visko 

2018 spalio 12 d. 06:00

Rugsėjį Kalbos inspekcijos tikrintos LRT laidos „Stilius“ ir „Gyvenimas“ paneigė paplitusią nuomonę, kad taisyklingai kalbėti neįmanoma. Neatrodė, kad bendrinė kalba vedėjams būtų per sunki ar juos varžytų. Klaidų nei Violeta Baublienė, nei Edvardas Žičkus nedarė.

Deja, panašioje LNK televizijos laidoje „Bus visko“ tikrai buvo visko – tiek kirčiavimo, tiek gramatikos ir žodyno klaidų. Vis dėlto Gintarės Gurevičiūtės ir Simonos Albavičiūtės negalima kaltinti visišku kalbos normų nepaisymu. Laidos vedėjoms reikia tik kai kurių dalykų pasimokyti. Akivaizdu, kad kirčiavimo klaidų atsirado stengiantis laikytis antrojo nuo galo skiemens taisyklės, bet nelabai mokant ją taikyti – visų žodžių kirtį keliant į galą: apgaubė gerbėjùs (=gerbė́jus); pilnas saujàs (=sáujas); naudojasi skleidžiamà idėjà (=skleĩdžiama idė́ja).

Dažniausia šios laidos vedėjų gramatikos klaida – junginiai su būdvardžių įnagininku, reiškiantys būvį. Būdvardį (ar kitą būdvardiškąjį žodį) tokiuose sakiniuose reikia derinti su daiktavardžiu (arba įvardžiu): gyvenimą laimingu (=laimingą) daro trys dalykai; linkiu jam ir toliau būti tokiu paprastu ir nuoširdžiu (=tokiam paprastam ir nuoširdžiam). Reikėtų žinoti, kad padalyvis vartojamas, kai atsiranda kitas veikėjas ar reiškinys, o šalutiniam to paties veikėjo veiksmui įvardyti reikia pusdalyvio: kai vaikas pats sugeba nuspręsti, kas gerai, o kas ne, tuomet ir ateityje susidūrus (=susidūręs) su įvairiausiomis pagundomis jis išliks stiprus. Kalbant apie kokių nors savybių ar bruožų turėjimą, netinka junginiai su prielinksniu pas: ryžto ir užsispyrimo pas jį (=jam) tikrai netrūksta.

Visų žodžių reikšmes bet kada paprasta pasitikrinti – tereikia atsiversti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (esantį ir internete), kad pamatytum, jog veiksmažodis pergyventi neturi reikšmės „jaudintis“, „sielotis“: pergyvena (=sielojasi) dėl to, kad buvo palikta; dėl to vyras pergyvena (=sielojasi; jaudinasi) labiausiai.

Ramunė Kanišauskaitė yra Valstybinės kalbos inspekcijos vyriausioji inspektorė

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"