Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Tikėjimo žvaigždės 

2019 sausio 6 d. 06:00

Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. 

Tai išgirdęs, karalius Erodas apstulbo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: 'Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp garsiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį' „. Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidarė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, jie kitu keliu pasuko į savo kraštą.

Iš Evangelijos pagal Matą

Evangelijos pasakojimas apie išminčius keliavusius pagarbinti gimusio Karaliaus turtingas grožiu ir simboline prasme. Ištisus amžius žmonės žavisi šia nepaprasta istorija ir stengiasi ją atkartoti šventindami auksą, smilkalus ir mirą (kvepalus), išminčių vardais kreida žymėdami savo namų duris ar rengdami teatralizuotas karalių eitynes po miestelių gatves ir namus. Vienas iš įdomiausių ir paslaptingiausių šios istorijos veikėjų yra žvaigždė, parodžiusi ne tik Kristaus užgimimo metą, bet ir pati vedusi išminčius pas Betliejaus kūdikėlį. Vis atsiranda įvairių bandymų moksliškai paaiškinti šio dangaus kūno kilmę ir tikrą istoriškumą. Tačiau visuomet išlieka nuostabi šios žvaigždės simbolinė prasmė – šviesa, kuri šviečia kelią link Dievo. Tokių tikėjimo žvaigždžių suspindusių gyvenimo naktyje mes turime ne vieną. Vienos tikėjimo žvaigždės apie Jėzų Kristų kalbėjo iš tolo, kitos vedė konkrečiai prie Jo Užgimimo vietos ir laiko. Tikėjimo žvaigždės nuo šiuolaikinių tuštybės žvaigždžių skiriasi tuo, jog siekia ne savo pagarbinimo, o Dievo pagarbinimo, ne į save kelią apšviesti, bet sielos gelmes apšviesti.

Vieną iš tokių tikėjimo žvaigždžių mes turėjome ir toliau tebeturime genialųjį režisierių Eimuntą Nekrošių, vertą pačios didžiausios pagarbos, atminties ir dėkingumo. Net ir jo gyvybei žemėje užgesus, šalia likusios išėjimo tuštumos dar ryškiau šviečia jo pranašiški darbai. Dabar plika akimi galima matyti – tai buvo tikėjimo žvaigždė, vengęs pigaus populiarumo ir dėmesio sau, bet per savo spektaklius norėjęs žiūrovą pakviesti į vidinę kelionę link savo sielos, link Dievo ir laisvės. Režisierius kilęs iš garsiosios Šiluvos, kur 1608 metais piemenėliams apsireiškė Dievo Motina Marija, ir atgulė toje žemėje laukti kūno prisikėlimo dienos. Jo kūryboje buvo juntama stipri gimtosios žemės įtaka, ir ne tik jos gamtinis paveikslas, bet ir Šiluva – kaip Dievo ir žmonių susitikimo vieta. Režisierius teatrą buvo pavertęs savotiška šventyklos liturgija atveriančia turtingą mistinių simbolių ir metaforų pasaulį, kurie paliesdavo, pažadindavo žmogaus sielą, gražindavo žiūrovą į amžinųjų egzistencinių klausimų akivaizdą. Po spektaklio žiūrovas turėjo atrasti ne Nekrošiaus genijų, bet savo vidinio pasaulio, nemirtingosios ir Dievo trokštančios sielos genijų. Sovietų okupacijos metu jis griovė komunistinės sistemos diegiamą vergišką mąstymą, šiais prekybos centrų, technologijų ir vartojimo laikais teatro pagalba kvietė ieškoti amžinųjų ir bendražmogiškųjų vertybių. Kvietė iš naujo atrasti Biblijos ir Europos klasikų tekstus.

Po staigios režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirties Lietuvos vardas plačiai skambėjo pasaulinės žiniasklaidos puslapiuose, ypač Europoje, nuo Rusijos iki Italijos. Genijaus mirties, kaip ir jo kūrybos akivaizdoje šone liko politinės rietenos, tautinės simpatijos ar antipatijos. Amžinoji Kristaus šviesa tešviečia jo vėlei.

Trijų Karalių šventė yra visų keliaujančių link susitikimo su Dievu diena. Galime tik dėkoti Dievui už tas tikėjimo žvaigždes, kurios pačiose netikėčiausiose vietose mus gali pakviesti kelionei – teatre, skaitant knygą, vaikščiojant po mišką ar slepiantis nuo pūgos netyčia užėjus į bažnyčią. Atminkime, kad ne tik mes ieškome Dievo, bet ir Jis mūsų nuolat ieško.

Kunigas Marius Talutis yra Punsko parapijos vikaras

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"