Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Tėvynė - tai tu 

2007 sausio 4 d. 00:00

Iš tolimųjų, senųjų, "Aušros" atgimimo laikų ataidi skaudžiai susikrimtęs balsas: jau tiek tuščiai pragyvenau, o dar nieko tau, Tėvyne, gero nepadariau, niekuo nepadėjau!..

Tai Vincas Kudirka, jam buvo jau per dvidešimt metų.

Ir jo testamentinės giesmės žodžiuose skamba paprasta kilni savivoka bei priesakas: Tėvyne mūsų, tegul tavo vaikai...

- Pirmyn, Tėvynės vaikai! - kvietė, tebekviečia ir prancūzų "Marseljetė".

Išties tai sena prasminga samprata, kad esame savo Tėvynės vaikai, o Tėvynė - mūsų motina. "Atsibus Tėvynės sūnūs..."

Tačiau atėjo "pragmatiškas" laikas, kai viskas virto kitaip ir vaikai nebesirūpino, kuo motinai padėjus, o vien ką iš jos gavus. Maždaug: pensiją jau pasiėmei, o man dar neatidavei! Aš, aš, aš, man reikia!

Ir prasidėjo persukti protavimai: o gal motina negera, gal ji - "pamotė"? Kažkas taip mikliai nukreipinėjo priekaištus nuo laikinos valdžios į amžiną, bent jau senelių, Tėvynę.

Teneplinta tokios mintys nei tarp Lietuvoje gyvenančiųjų, nei tarp išvykusiųjų.

Tėvynė nėra koks atskiras nuo tavęs dalykas; tai visi žmonės, turintys šią Tėvynę, ir tu tarp jų. Tėvynė - ne kažkur atskirai, ji yra aplink ir tavyje - jeigu yra; o jeigu jos neturi savyje, tai tos širdies tuštumos nėra ko nei barti, nei pravardžiuoti. Tavo paties tuštuma, gal kas nuo mažens nuskriaudė, kad neįkvėpė Tėvynės meilės. Bet ji visada gali gimti iš gelmių, iš kokio nors blyksnio ar jausmo, ir būsi atgimęs.

To reikia žmogui, kad ir kur jis būtų. Savo Lietuvoje ar kur nuklydęs - Ispanijon, Airijon, Kanadon ar valstijosna. Reikia, kad būtum pilnesnis ir turėtum gyvenimą prasmingesnį. Kad neliktum išeivis pats iš savęs, tuštumo puoselėtojas - Lietuvoje ar kitur. O kai ne tuštuma, tada jau ryšys. Mes visi - Lietuva, senoji gentis, ir jos nei ieškoti, nei pamesti nebereikia. Būkime Lietuva.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"