Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Tautinė Temidė ir šv. Marijonas 

2014 gruodžio 1 d. 06:00

Prieš keletą dienų Panevėžio apygardos teismas išteisino KGB generolą majorą Marijoną Misiukonį byloje dėl paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno žūties.

„LTSR valstybės veikėjas“ ir Gedimino 3-ojo laipsnio ordino kavalierius gali miegoti ramiai. O saldžiai išsimiegojęs ruoštis susitikimams, pavyzdžiui, su skautais ar ateitininkais, kuriuose galėtų papasakoti vaikams kaip 1988-ųjų rugsėjo 28-ąją nemokamai pavaišino bananais kelis tūkstančius vilniečių. Tai, neabejotinai, turėtų paskatinti jaunuomenę imtis savanorystės ir labdaringos veiklos.

Juk skiesdamas apie savo „nuopelnus“ valstybei ir vidaus reikalų sistemai jis vargu, ar prisipažintų, jog bananai buvo guminiai ir vaišinama jais buvo daužant beginklius žmones per galvas.

O susitikimuose su jaunaisiais policijos pareigūnais teisuolis M. Misiukonis, matyt, galėtų pasidalyti savo ilgametės operatyvinės veiklos patirtimi. Pavyzdžiui, kaip būriui uniformuotų ir ginkluotų banditų apsupti dešimt metų nuolatos persekiotą vieną žmogų.

Dar ramiau už Misiukonį galėtų miegoti jį išteisinusios Temidės tarnai, kurių kompetentinga išvada šioje byloje negali nesukrėsti „paprasto žmogaus“ dėl savo naivumo ir nuoširdumo. Pasirodo, kad byloje nagrinėjamos partizano A. Kraujelio žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltinamas M. Misiukonis...

Iš tiesų neklystantis ir objektyvus Nepriklausomos Lietuvos teisingumas! Juk gerai pagalvojus, 1965 metais iš tikrųjų nebuvo dabar galiojančių įstatymų, todėl visi, kas buvo ištikimi „partijos ir vyriausybės“ idealams ir neabejodami žengė nurodytu kursu plėšdami ir žudydami, tremdami ir aikštėse mėtydami partizanų lavonus arba tiesiog nuolankiai vizgindami uodegas, negali būti baudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Nebent apdovanojami ordinais ir medaliais kaip, beje, ir nutiko Misiukonio atveju.

Tik man kažkodėl atrodo priešingai. Jeigu žmogus ketvirtį amžiaus ištarnavo okupacinės valdžios represinėse struktūrose (šiuo atveju KGB ir MVD) ir padarė svaiginančią karjerą tapdamas generolu majoru ir vidaus reikalų ministru, tai jau vien dėl to Lietuvos Respublikoje jis turi būti pripažintas kaltu.

Ir jei nepasodintas, tai bent jau paskatintas atgailauti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"