Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Švedų neutralumas ir Europos miestas tarp Narvos ir Leipcigo 

2018 rugsėjo 19 d. 06:00

Prieš kelias savaites buvau susitikęs su vienu iš nedaugelio tikrai gerų savo draugų – švedas mano kvietimu atvyko savaitgaliui į svečius. Mano draugas domisi Karolio XII epocha. Mano žinios apie ją yra menkos, težinau, kad Narvos mūšis 1700-aisiais buvo Švedijos imperinio projekto viršūnė, o Poltavos mūšis 1708 metais – didžioji imperijos katastrofa. Didysis Šiaurės karas, pražudęs Švedijos ambicijas, vyko ir Lietuvoje, bet po Lietuvos ir Lenkijos nesėkmių ankstesnės kartos gyvenime, kai Vilnių 1655 metais pirmąkart jo istorijoje sunaikino Maskvos kariuomenė, Lietuva iš esmės tebuvo karo laukas, o ne aktyvi dalyvė. Maža to, tuo metu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo saksas, tad Lietuvos žemėse „mūsiškių“ pusėje kariavo daug vokiečių. Draugo viešnagės proga išsiruošėme į kelionę apžiūrėti kelių su Švedijos istorija ir Didžiuoju Šiaurės karu susijusių vietų – Biržų ir Kėdainių.

Jei europiečiai kartu negins sienų, tuomet gins po vieną. Puiki įžvalga, telieka ja vadovautis.

Po Narvos mūšio Karolis XII nutarė, kad Rusija yra jau sumušta, ir pirmenybę teikė žygiui į pietus, palikdamas ginti Baltijos provincijų generolą Adamą Ludwigą Lewenhauptą su nedidelėmis pajėgomis. Karolis XII turėjo apsilankyti Leipcige, kad įtikintų saksus pasirašyti taiką ir atsisakyti Lietuvos ir Lenkijos sosto. Tai truko net iki 1707 metų.

Generolas A. L. Lewenhauptas tuo metu buvo labai užsiėmęs – bandė apginti jam patikėtą kraštą nuo stiprėjančių rusų antpuolių ir išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) įgulų. Biržų pilis buvo viena tokių įgulų, tad, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, A. L. Lewenhauptas šio įtvirtinimo nusikratė, juk jis buvo artimiausia nuo Rygos, A. L. Lewenhaupto sostinės, priešų tvirtovė. Biržų apgultyje dalyvavo apie pusantro tūkstančio švedų ir mažesnė nei tūkstančio atstovų LDK įgula. Visa ši Biržų istorija baigėsi tuo, kad lietuviai ir švedai susitarė. Švedai leido lietuviams išvykti su ginklais ir iškeltomis vėliavomis. Toks smulkus vietinės reikšmės ir visiškai mažai aukų pareikalavęs Didžiojo Šiaurės karo epizodas nenusipelnė daug švedų istorikų dėmesio. Mano draugas, laikantis save karo žinovu, stebėjosi, kad apie Biržus nežinojo.

Trejais metais anksčiau pagrindinė švedų kariuomenė į pietus žygiavo ne per Biržus, o per Žemaitiją ir Nemuną kirto ties Kaunu. Istorija byloja, kad Karolis XII meldėsi Kėdainių liuteronų bažnyčioje ir galbūt dėl to Kėdainių nesupleškino, nors švedai garsėjo tokiu savo elgesiu. Mano draugas pasakė, kad geriausia tokio tipo karybą lyginti su skėriais. Kariuomenė atžygiuoja ir visiškai nualina kraštą, apiplėšia vietos žmones. Kai ji išžygiuoja, nepalieka jokios administracijos, tad kraštas arba lieka ankstesnių valdovų rankose, arba tiesiog ilgam tampa Laukinių Vakarų tipo teritorija, kurioje įstatymų nėra. Kariuomenės stengdavosi negrįžti tuo pačiu keliu būtent dėl to, kad kitaip būtų priverstos badauti.

Paklausite, kodėl visa tai rašau? Todėl, kad prie bokalo alaus Kėdainiuose po tokio įdomaus savaitgalio pradėjome diskutuoti apie Europą ir tai, kaip ji pasikeitė nuo Didžiojo Šiaurės karo laikų. Ko XVI-XVII amžiaus istorija mus gali pamokyti šiandien? Karolio XII laikais vertybė buvo karūna. Valstybė buvo ne vieta ir ne tauta, ji buvo sostas. Karūnų savininkai gerbė vieni kitus, bet tuo pačiu metu nuožmiai rungėsi. Priešo sostinę užėmusi kariuomenė galėjo pakeisti karalių, arba silpnesnis karalius, nelaukdamas tokios pabaigos, galėjo stipresniam atiduoti dalį žemių. XVI amžiuje švedų inovacija buvo ta, kad jie nesitenkindavo tiesiog žygiu ir kovomis pasienyje. Švedijos kariuomenė buvo ekspedicinė – ji kariavo labai toli nuo namų, ir tai padarė Švedijos aristokratus pasakiškai turtingus. Bet Didysis Šiaurės karas švedams buvo tragiškas. Po jo Švedijos elitas suprato, kad anksčiau ar vėliau mažai šaliai teks pralaimėti per konfliktus su didesnėmis. Būtent tokios pamokos yra Švedijos neutralumo ištakos.

Švedijoje jos narystė Europos Sąjungoje (ES) yra karšta tema, bet Švedija Lietuvai dabar yra labai svarbi. Pažvelkime į euro zonos žemėlapį – keturios Rytų Baltijos pakrantės valstybės nuo kitų yra geografiškai atskirtos Švedijos ir Lenkijos. Paradoksalu, bet priežastys, kodėl Lenkijoje ir Švedijoje į ES projektą žiūrima skeptiškai, yra skirtingos. Švedai mano esantys atsakingesni ir labiau pažengę, tad prisibijo susisaistyti su šalimis, kur tvarkos yra mažiau. O Lenkijoje patys švedai dažnai vaizduojami kaip pavojus dėl nepamatuoto atvirumo.

Andersas Foghas Rasmussenas viename interviu neseniai pasakė, kad Europos klausimas – sienų klausimas. Jei europiečiai kartu negins sienų, tuomet gins po vieną. Puiki įžvalga, telieka ja vadovautis. Technologijos tikrai leidžia visiškai stebėti pietines pakrantes ir rytines sienas, pinigų Europa turi, o jei bus noro, prie kiekvieno stulpo galima pastatyti po pasienietį. Tačiau nerimą kelia viena smulkmena. Jei jam patikėtą kraštą ginantis kariškis nutars, kad dėl gynybos reikia imtis aktyvių veiksmų, ar Švedijos vyriausybė sutiks leisti savo karo laivui, išsikėlus ES vėliavą, sudeginti Libijos pakrantės kaimelį, iš kurio nelegaliai gabenami migrantai, taip, kaip 1704 metais generolas A. L. Lewenhauptas sudegino Europos miestelį, esantį tarp Narvos ir Leipcigo?

Mantas Bileišis yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"