Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Stačiatikių fanatikai renkasi ugnį 

2017 rugsėjo 18 d. 11:07

Radikalizmas tampa vienu iš aiškiausių mūsų amžiaus iššūkių. Pamokančiu pavyzdžiu šiame kontekste tampa dabartiniai įvykiai Rusijoje. Radikalieji stačiatikiai grasina ugnimi kovoti su filmu „Matilda“, pasakojančiu apie romantinį ryšį tarp paskutinio Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II ir baleto šokėjo Matildos Kšesinskojos. 

Religinių fanatikų pasipiktinimą šiuo atveju lemia tai, kad paskutinis Rusijos imperijos valdovas buvo Rusų stačiatikių bažnyčios paskelbtas šventuoju (Rusų stačiatikių bažnyčia užsienyje padarė tai dar 1981 metais), tad ir meninį pasakojimą apie jo žemiškas nuodėmes jie vertina kaip „puolimą prieš tikėjimą“.

Meninį pasakojimą apie jo žemiškas nuodėmes jie vertina kaip „puolimą prieš tikėjimą“.

Būtina paminėti, jog „Matildos“ oponentai neapsiribojo vien grasinimais. Vienas jų rugsėjo pradžioje jau bandė sudeginti kino centrą Jekaterinburge. Jis taranavo pastatą mašina, kurioje buvo prikrautos talpos su kuru ir dujų balionai. Denisui Murašovui, kuris organizavo šį išpuolį, nepavyko įvažiuoti į kino teatro vidų, tad galiausiai jis padegė mašiną prie pastato.

Kosmos kino teatras 2017 rugsėjo 4 dieną po įsirėžusio sunkvežimio.
Kosmos kino teatras 2017 rugsėjo 4 dieną po įsirėžusio sunkvežimio.

Minėtą incidentą buvo bandoma pavaizduoti kaip atsitiktinį, o pačiam D. Murašovui po išpuolio paskirta psichiatrinė ekspertizė. Tačiau panašu, kad situacija yra rimtesnė, nei apie ją kalbama.

Po savaitės dvi mašinos buvo padegtos prie minėto filmo režisieriui Aleksejui Učiteliui atstovaujančio advokato biuro. Įvykio vietoje aptiktas raštelis, kuriame teigiama, jog mašinos sudegintos „už Matildą“. Iš tikrųjų nukentėjusiųjų automobilių savininkai niekaip nebuvo susiję nei su režisieriumi, nei su jį atstovaujančiu advokatu, tačiau vargu ar religiniams fanatikams tai iš tikrųjų rūpi.

Grasinimus gauna ir kino teatrai, kurie planuoja rodyti minėtą filmą. Pranešama, kad atsižvelgusios į situaciją du didelį Rusijos kino tinklai jau atsisakė demonstruoti „Matildą“. Jų pavyzdžiu, dėl saugumo iššūkių, gali pasiekti ir kiti.

Kovos prieš filmą apie imperatoriaus ir baleto šokėjos santykius priešakyje atsirado paslaptinga organizacija „Krikščioniška valstybė – Šventoji Rusia“. Šios organizacijos pavadinimas susišaukia su „Islamo valstybės“ – grėsmingiausios mūsų laikų teroristinės organizacijos – pavadinimu.

Neseniai buvo paskelbtas ir interviu su „Krikščioniškosios valstybės“ lyderiu – Aleksandru Kalininu (https://meduza.io/feature/2017/09/14/pravoslavnaya-strana-dolzhna-byt-takoy-kak-iran). Nors pokalbis gana padrikas, iš jo vis gi galima sužinoti, jog šios organizacijos atstovai laikosi radikalių pažiūrų, o valstybės etalonu jiems yra Iranas, kuriame religija dominuoja virš visų kitų gyvenimo sričių. Interviu yra ir nemažai aiškių grasinimų, susijusių su galimu „Matildos“ pasirodymu kino ekranuose.

Kovos prieš filmą apie imperatoriaus ir baleto šokėjos santykius priešakyje atsirado paslaptinga organizacija „Krikščioniška valstybė – Šventoji Rusia“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pačioje Rusijoje ši situacija vertinama kaip nerimą kelianti. Neatsitiktinai demokratiniuose šalyse bažnyčia yra atskirta nuo valstybės. Oficialiai tokia takoskyra įrvirtinta ir Rusijoje, tačiau nesunku pastebėti, jog bažnyčia buvo ir yra vertinama kaip vienas dabartinio režimo ramsčių, tad jai buvo leista gana plačiai reikštis valstybiniuose reikaluose.

Oficialiai Rusų stačiatikių bažnyčia nepalaiko puolimo prieš filmą „Matilda“. Kita vertus, ji neskuba ir pasmerkti religinius fanatikus, kilusius į savo kryžiaus žygį. Tokioje situacijoje pastarųjų veiksmai savotiškai gauna tylų pritarimą, kas gali tik dar labiau įkvėpti karingai nusiteikusius tikinčiuosius ir paskatinti radikalizacijos plitimą.

Būtina paminėti ir tai, jog filmą puola ir kai kurie Rusijos valdžios atstovai. Šios kovos įkvėpėja galima pavadinti buvusią Krymo prokurorę ir dabartinę Dūmos deputatę Natlaija Poklonskają. Ji aršiai gina Nikolajaus II įvaizdį.

Griežtai pasmerkti išpuolius prieš kino teatrus ir patį filmą pabandė Rusijos kultūros ministras, pseudoistorinių knygų autorius Vladimiras Medinskas. Tačiau, kaip taikliai pastebėjo žurnalistas Aleksandras Morozovas, ši situacija primena atvejį, kai vėžio ląstelė piktinasi tuo, kad auglys auga. Iš tikrųjų Rusijos režimo strategija atvėrė kelią „stačiatikių radijaklizacijos“ reiškiniui. Visa tai eina dar nuo „moralės sergėtojų“ kazokų siautėjimo bei teisinio grupės „Pussi Riot“, surengusios „pankų pamaldas“ bažnyčioje, persekiojimo.

Aršus Nikolajaus II gynimas taip pat atspindi ir tą šizofrenišką situaciją, kai moderniosios Rusijos istoriniame diskurse tenka derinti ir Rusijos imperiją, ir Sovietų Sąjungą, ar kalbant paprasčiau – „taikyti“ Nikolajų II su Stalinu bei vaizduoti juos vienos, nenutrūkstančios Didžiosios Rusijos istorijos grandinės dalimis.

Aršus Nikolajaus II gynimas taip pat atspindi ir tą šizofrenišką situaciją, kai moderniosios Rusijos istoriniame diskurse tenka derinti ir Rusijos imperiją, ir Sovietų Sąjungą, ar kalbant paprasčiau – „taikyti“ Nikolajų II su Stalinu bei vaizduoti juos vienos, nenutrūkstančios Didžiosios Rusijos istorijos grandinės dalimis.

Žinoma, nei viena religija nėra apsaugota nuo radikalų, kurie iškraipo jos principus ir yra pasiryžę lieti kraują dėl savo religinių tiesų matymo. Tokiu būdu vyksta radikalizacija tarp islamo išpažinėjų, linkusių žudyti kitų, jų manymų – netikrų, religijų atstovus. Tokia pat grėsmė dabar iškyla ir stačiatikių bažnyčiai. Situacija su filmu „Matilda“ rodo, kad nei Maskvos patriarchatas, nei Kremlius nežino, kaip išspręsti šią situaciją. Tuo tarpu kino teatrų valdytojai bijo, jog fanatikai gali pradėti deginti kino sales kartu su žiūrovais ir, panašu, yra linkę tiesiog nerizikuoti bei nerodyti filmą.

Iš tikrųjų, tokie dalykai dar labiau tolina Rusija nuo Europos. Nors, kita vertus, būtent tai ir buvo sąmoningu Kremliaus pasirinkimu, aiškiai padarytų prieš 15–17metų.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"