Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Skiepai ir trolių fabrikai 

2018 rugpjūčio 27 d. 11:48

Nuo propagandos skiepų neišrasta, nors kaip tam tikra priemonė, kuri gali neleisti plisti šiam užkratui, kartais įvardijamas visuomenės kritinio mąstymo ugdymas. Iš tikrųjų, palyginti priešišką informacinį poveikį su tam tikra liga nėra sunku. Propaganda siekia paveikti visuomenę, sumažinti jos atsparumą vadinamiesiems komunikaciniams išpuoliams. Tačiau šio teksto pavadinimą padiktavo ne vien ši metafora.

Pasirodo, skiepai – tai tema, kurią moderni propaganda išnaudoja gana plačiai. Tai atskleidė tyrimas, kurio rezultatus paskelbė JAV esančio Georgo Washingtono universiteto mokslininkai. Apie jų tyrimą praeitą savaitę plačiau rašė ir laikraštis „The Guardian“.

Mokslininkams pavyko nustatyti, jog tarp temų, kuriuos 2014–2017 metais aktyviai į viešą diskursą kėlė su Rusijos vadinamaisiais trolių fabrikais siejamos paskyros Twitterio tinklaraštyje, būtent skiepų tema buvo viena populiariausių. Nustatyta, kad troliai rašydavo vakcinacijos klausimais 22 kartų dažniau, nei įprasti šio tinklaraščio naudotojai.

Ką gi apie skiepus rašydavo moderniosios Kremliaus propagandos samdiniai? Buvo pastebėta, jog jie (o taip pat ir specialios kompiuterinės programos – botai) generuodavo tiek prieš skiepus nukreiptus įrašus, tiek ir skiepijimą palaikantį turinį. Šis aspektas, nors galbūt ir atrodo keistai, iš tikrųjų neturėtų stebinti. Jis atspindi moderniosios Kremliaus propagandos principus, apie kuriuos čia irgi reikėtų pasakyti kelis žodžius.

Kalbant apie klasikinę propagandą, pažymima, jog jos tikslas buvo įtikinti. Kaip pavyzdį galima paimti Šaltojo karo laikotarpį, kai Europa buvo padalinta į Rytų ir Vakarų bloką. Tas padalijimas buvo ideologinis, o propagandinių karų tikslas buvo įrodyti, jog būtent viena ar kita ideologija yra teisinga, tuo tarpu kai oponentai klysta, jų gyvenimo principai ir būdas veda į pražūtį. Galima sakyti, jog minėtu periodu buvo kovojama dėl tiesos ir vertybių, siekiant įtikinti oponentą, jog jo tiesa ir vertybės yra klaidingos ir, atitinkamai, primesti jam savo ideologiją.

Moderni Kremliaus propaganda turi kitokį tikslą. Vienas pirmųjų tai pastebėjo žurnalistas ir TV prodiuseris Peteris Pomerantsevas, kurį laiką dirbęs Rusijoje. Jis ir jo požiūrį palaikantys tyrėjai teigia, jog dabartinė Kremliaus propaganda siekia kvestionuoti tiesos principą. Kitaip sakant – priversti abejoti viskuo, arba įtikinti, jog vienos tiesos nėra. Toks poveikis turi gana aiškų tikslą – išmušti žmogui iš po kojų tam tikrą pagrindą, eliminuoti jo moralinę ir vertybinę orientaciją, patalpinti jį į netikrumo pasaulį. Jeigu tai pavyksta padaryti – žmogus tampa labai pažeidžiamu, juo yra lengva manipuliuoti.

Iš esmės, diskusijos apie skiepus imitavimas turi destruktyvų poveikį. Skiepai yra moksliškai įrodytas ir įtvirtintas būdas kovoti su pavojingomis ligomis. Atrodytų, kiekvienam išsilavinusiam žmogui tai turėtų būti aišku. Tačiau trolių veiksmai sudaro iliuziją, jog skiepų naudingumas yra diskutuotinas, t. y. neįrodytas. Tai tampa pagrindu abejonėms.

Skiepų tema leidžia propagandai naudotis ir viena jos mėgstamiausių priemonių – sąmokslo teorijos puoselėjimu. Šiuo atveju dažnai yra plėtojamas pasakojimas, jog skiepai yra ne tik, kad nenaudingi, bet ir pavojingi, o vakcinacijos protegavimas yra gydytojų ir farmacininkų suokalbio išdava. Žaidimas su šia sąmokslo teorija yra pavojingesnis, negu gali atrodyti.

Pateiksiu tik vieną pavyzdį. Ne taip seniai pasirodė informacija, jog šiemet Europoje per pirmus šešis metų mėnesius užfiksuotas 41 tūkst. atvejų, kai žmonės užsikrėsdavo tymais. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Efektyvus būdas kovoti su tymais yra būtent skiepai. Dar ne taip seniai Pasaulinė sveikatos organizacija buvo gana optimistiškai nusiteikusi šiuo klausimu. Prognozuota, jog vakcinacija gali leisti išnaikinti tymus pasaulyje iki 2020 metų. Šiandien, suprantama, abejojama, jog šis rezultatas bus pasiektas.

Minėtos pavojingos ligos plytimas siejamas pirmiausiai su atsisakymu skiepytis. Sąmokslo teorijų ir klaidingo žinojimo sklaida tik apsunkina esamą situaciją.

„The Guardian“ publikacijoje pažymima, jog Kremliaus troliai, keldami dirbtinę diskusiją apie vakcinaciją, pirmiausiai siekė paveikti JAV visuomenę, paskatinti vidinius prieštaravimus skiepų klausimu. Visa tai galėjo turėti tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, kas dar kartą parodo, jog informacinis poveikis turi ne vien ideologinę išraišką. Propaganda žudo ne tiesiogiai, tačiau dėl to jos poveikio pasekmės nėra mažiau tragiškos.

Žinoma, cituojamas tyrimas neatsako į klausimą, kaip trolių veiksmai iš tikrųjų paveikė JAV visuomenės nuostatas dėl skiepų. Kita vertus, akivaizdu, jog vakcinacijos tema buvo trolių identifikuota kaip kryptis, smūgis kuria gali būti efektyvus bei skaudus atakuojamai visuomenei.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"