Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Simpsonams Kafka pavydi 

2018 gruodžio 27 d. 13:38

Nemėgstu monopolijų. „Nemėgstu“ galbūt pernelyg švelnus žodis, madingiau sakyti, jog monopolijos užknisa.

Ne vien todėl, kad neleidžia rinktis, kad reikia žaisti jų primestomis taisyklėmis ir nieko negalima keisti. Visiškai nesvarbu, ar monopolija natūraliai susiformavusi, ar, valstybei nusprendus neįsileisti privataus kapitalo, turi savo rankose visus svertus manipuliuoti rinka, ar Konkurencijos tarnybai nesužiūrėjus, kuris nors verslas ima dominuoti. Tuomet laukia kitas nenumaldomas dalykas – atsiranda monopolininkų. Taip vadinu aukščiausio lygio monopolijų vadovus. Kad ir kur jie turėtų kėdę, iš esmės visus vienija trys bruožai: tikėjimas savo neklystamumu, arogancija ir baimė prarasti poziciją. Dar reikėtų pridurti – atsainus požiūris į klientus, ypač jei šie nėra svarbūs. Mano galva, valstybės monopolijų egzistavimą, išskyrus retas išimtis, būtų galima pateisinti, jeigu jos siektų atlikti ir tam tikrą socialinę funkciją. Deja, šiandien Vyriausybės garbės lentoje monopolijos rikiuojamos pagal sumokėtus dividendus, nesvarbu, kaip buvo pasiektas pelnas.

Bet sugrįžkime prie monopolininkų. Prieš šventes norėjau grąžinti visas skolas ir sumokėti mokesčius. Nepavyko, mat paaiškėjo, kad „Vilniaus vandenys“ pakeitė atsiskaitymo tvarką. Gal ji bus gera ir patogi, bet apie pokyčius nebuvau informuotas iš anksto, todėl prieššventinio šurmulio fone pykau. Norėčiau nedrąsiai patarti paslaugų įmonėms nieko nekeisti gruodžio mėnesį, tada procesai tampa nesuvaldomi ir tik erzina klientus. Spėju, kad mano linkėjimus šunys ant uodegos nusineš, nes monopolininkai geriau už visus kitus žino, ką ir kaip daryti. Sakyčiau, neklystamumo virusu juos užkrėtė politikai, nors gali būti, kad tai tik žmogiškosios tuštybės atspindys drumzliname kasdienybės vandenyje. Buvo metas, kai maniau, jog valdžia taip jiems susuka protus, kad patys ima nesuprasti, jog yra laikini ministrai, laikini premjerai, prezidentai ar merai. Kad istorija ir šventasis Petras juos vertins ne už reitingų aukštumas, o už darbus. Vis dėlto savo laikinumą supranta, bent jau rinkėjų orbitoje, tačiau stengiasi ne keistis, bet slopinti kritiką, ir ima neapkęsti kitaip mąstančiųjų.

Naujųjų proga linkėčiau rinkėjams perskaityti kitą George'o Orwello kūrinį – „1984-ieji“. Gal dar ne per vėlu...

Yra sakančių, kad gyvename draudimų cikle, kad turime tiesiog būti kantrūs. Klausimas, kiek kantrūs esame, kam bandyti ribų stiprumą, ar absurdas dera su sutartomis bendruomenės taisyklėmis? Alkoholio reklamas jau plėšėme iš užsienio žurnalų, pardavinėjome skandinavų bankus, dėl keistų nusižengimų kalėjimuose nebetelpa kaliniai...

Sąrašą būtų galima dar tęsti, o dabar atėjo metas ir animaciniam serialui „Simpsonai“. Kažkokiems anonimams kažkas užkliuvo, todėl kažkokia institucija svarstys, kurias serijas rodyti tik po 22 val., – Kafka vartosi karste. Modernių technologijų pasaulyje „Simpsonus“ visi gali žiūrėti kada panorėję. Kam reikia rimtu veidu užsiimti niekais? Spėju, tik tam, kad draudimų metas nesibaigtų, kad valdančiųjų patarnautojas jaustųsi svarbus ir įtakingas. Jis nuspręs, ką turi žiūrėti, kaip rengtis ir ką galvoti, kitaip – nubaus.

Dalis politikų savo išsilavinimo spragas žada kaišyti skaitydami „Gyvulių ūkį“. Artėjančių Naujųjų proga linkėčiau rinkėjams perskaityti kitą George'o Orwello kūrinį – „1984-ieji“. Gal dar ne per vėlu...

Komentaras skambėjo per LRT radiją

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika