Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Prezidento rinkimuose – nauja politika 

2019 vasario 27 d. 06:00

Prezidento rinkimai baigia išryškinti kokybiškai naują politinę Lietuvos tikrovę. Joje žmonės dalijasi nebe į konservatorius, socialdemokratus ir liberalus, o į oligarchijos ir demokratijos šalininkus.

Dar toli iki to, kad šis pasidalijimas atsispindėtų partijų pavadinimuose ar lemtų realius Lietuvos teisinės sąrangos pokyčius. Tačiau jau galima aiškiai matyti, kad per pastaruosius du dešimtmečius išryškėjo visiškai naujas klausimas – ar vis dar galima pasitikėti visuotiniais rinkimais?

Kaip įsivaizduojame rinkėją: jis – sveiko proto žmogus, panašus į mane patį, ar kvailas ir tamsus „kitos Lietuvos“ gyventojas? Iš nebūtinai garsiai ištariamo atsakymo į šį klausimą išplaukia dvi priešingos nebūtinai garsiai skelbiamos pažiūrų sistemos. Arba valstybė priklauso visiems piliečiams, arba ją (bent jau de facto) turėtų valdyti turtingiausieji, dažnai apibūdinami eufemizmu „daugiausia pasiekę“.

Trys ryškiausi kandidatai į prezidentus jau žaidžia šioje naujoje aikštelėje. Ingrida Šimonytė siekia bendrauti su rinkėju kaip „žmogus su žmogumi“. Saulius Skvernelis atstovauja pagrindinio pretendento į oligarchus Ramūno Karbauskio partijai. Gitanas Nausėda stengiasi apgalvoti kiekvieną žodį ir išlikti kur nors tarp šių dviejų polių.

G. Nausėdos strategija nebūtinai pati blogiausia. Išrinktajam prezidentui reikės taikytis su abiem pasaulėžiūromis, nes jos abi jau čia – naujoje Lietuvos politinėje tikrovėje.

Nors kartais atrodo, kad svarstyklės persvertos į oligarchijos pusę, patys galimi oligarchai taip nemano. Jie jaučia, kad visiškai atvirai žaisti dar ne laikas.

Po 2016 metų rekordinės „valstiečių“ pergalės Seimo rinkimuose prasidėjusi tikroji politika, matyt, atskleidė pretendentams į oligarchus, kad visuomenė dar nėra visai pasirengusi priimti jų revoliucinių idėjų. Žiniasklaida dar per daug priešinasi, abejinguosius sunku išjudinti, o neabejingieji dažniau yra neabejingi oligarchijos nenaudai.

Geriausias lakmuso popierėlis – Visvaldas Matijošaitis. Apžvalgininkų matytas kaip labai svarbus kandidatas į prezidentus ar bent kandidatų rėmėjas, šis verslo ir politikos ryklys galiausiai pasirinko žvirblį rankoje ir nutarė dar tvirčiau įsitaisyti Kauno tvirtovėje.

LRT žurnalistų ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pradėti tyrimai dėl V. Matijošaičio įtakos jo verslui galbūt palankiems Kauno savivaldybės sprendimams liudija, kad jis, ko gero, pasirinko labai apdairiai.

Šis potencialių oligarchų „šeštasis pojūtis“ yra labai svarbus rodiklis, kad demokratija gali būti gyvybingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Įvertinti oligarchijos ir demokratijos šalininkų jėgų santykį bus galima tik išrinkus naująjį Lietuvos prezidentą.

Pačiame politikos lauke turbūt svarbiausia tai, kad partinė sistema dar nėra visiškai pribaigta. Nors partijų finansavimas nuolat mažinamas, jas siekiama diskredituoti viešumoje, partijos išlieka struktūriškai labai svarbus politinės sistemos elementas.

Net patys oligarchijos šalininkai, nors savo retorikoje vysto „nepolitiškos politikos“ motyvą, kol kas yra priversti burtis į tikrą, kone klasikinę partiją. Beje, valstiečių pagrindu susiformavusi, bet jais neapsiribojanti oligarchijos partija ateityje gali dar labiau susivienyti ir išryškėti būtent kaip partija.

Šiuo požiūriu įsidėmėtina ir Lauro Bielinio pastaba apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus: „Žmonės balsuos už partijų sąrašus. Tos partijos, kurios turi aukštus reitingus, gali tikėtis daugiau, o tos, kurios turi žemus reitingus, gali nieko nesitikėti.“

Taigi kol oligarchai negali iš esmės pakeisti Konstitucijos, tol jie yra priversti žaisti partinį žaidimą – panašiai kaip kadaise komunistai Vakarų Europoje.

Kitas svarbus iššūkis oligarchijos kelyje – smulkiojo ir vidutinio verslo pasipriešinimas. Šį verslą plėtoja žmonės, kurie tikroje oligarchijoje turėtų „žinoti savo vietą“: dirbti tiesiogiai oligarchams arba tik tai, ką leidžia oligarchai.

Kai kurie požymiai rodo, jog smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai pradeda suvokti savo padėties šiuolaikinėje Lietuvoje trapumą ar bent intuityviai jaučia, kad jų verslo aplinkoje daugėja neteisybės.

Pavyzdžiui, būtent smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai aštriausiai reagavo į Vyriausybės planus skirti 5 mln. eurų ilgalaikių bedarbių užimtumui skatinti, organizuojant jiems motyvacijos kursus ir įdarbinant „atvejų vadybininkus“. Verslininkai labai tiksliai pavadino idėją lėšų švaistymu.

Kaupiantis tiesiogiai su verslu susijusioms nuoskaudoms, smulkieji ir vidutiniai verslininkai gali reikšmingai sustiprinti demokratijos stovyklą ar net tapti jos pagrindu.

Be to, politikoje visuomet reikia laukti tariamai aiškią padėtį radikaliai keičiančių netikėtumų. Korupcijos bylos gali reikšmingai pakenkti oligarchijos partijos sėkmei. Šie atvejai griauna „valstiečių“ ir jų sąjungininkų kruopščiai kuriamą kovos su korumpuotu elitu įvaizdį.

Naujausia teisėjų byla čia peršasi kaip akivaizdus pavyzdys. Kitaip nei „MG Baltic“ bylos atveju, „valstiečiai“ šįkart negalės visko suversti kam nors kitam. Jau dabar aišku, kad įveltas jų sąjungininkas Ričardas Malinauskas, o gali pasirodyti ir kitų valstietiškų „griaučių spintoje“.

Tokie netikėti posūkiai – politikos kasdienybė. Todėl rimtai įvertinti oligarchijos ir demokratijos šalininkų jėgų santykį bus galima tik išrinkus naująjį Lietuvos prezidentą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika