Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Pranešėjai, savo drąsa keičiantys Lietuvą 

2018 lapkričio 17 d. 06:00

Naujųjų metų laukiu kaip niekada. Sausio 1-ąją įsigalioja Pranešėjų apsaugos įstatymas, kurio labai reikėjo Lietuvai ir kurio priėmimo su bendraminčiais siekėme kone dešimtmetį. Prieš metus Seimas priėmė šį įstatymą, kuriuo valstybė labai aiškiai deklaruoja – ji yra kovotojų už tiesą pusėje.

Naujųjų metų laukiu kaip niekada. Sausio 1-ąją įsigalioja Pranešėjų apsaugos įstatymas, kurio labai reikėjo Lietuvai ir kurio priėmimo su bendraminčiais siekėme kone dešimtmetį. Prieš metus Seimas priėmė šį įstatymą, kuriuo valstybė labai aiškiai deklaruoja – ji yra kovotojų už tiesą pusėje.

Prieš kelias dienas Vyriausybė pritarė trims labai svarbiems nutarimams. Jais patvirtino atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarką, numatė, kaip jiems bus kompensuojama už patiriamą neigiamą poveikį, kaip bus diegiami ir kaip funkcionuos vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai. Kitą savaitę Seime bus pateikti septyni lydimieji teisės aktai, kurie yra būtini, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas veiktų ne formaliai, o realiai.

Nors toks asmuo sulaukia ir nemažai palaikymo, bet dažniausiai neviešo.

Siekiant tinkamai įgyvendinti teikiamais projektais siūlomą pranešėjų apsaugą, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo, Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo projektuose siūloma įtvirtinti bendrą principą, kad ginčui persikėlus į teismą pranešėjas nebūtų įtraukiamas į teisminius procesus ir į teismą paprastai nebūtų kviečiamas, nebent susiklostytų situacija, kai tokio asmens parodymai turėtų esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuomet teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį kaip liudytoją.

Šio modelio pliusai pranešėjų apsaugos kontekste – daug didesnės galimybės užtikrinti pranešėjo konfidencialumą, eliminuojamas nemažas pranešėjus pranešti demotyvuojantis faktorius, kad reikės dalyvauti teismo procesuose. Taip pat eliminuojama rizika, kad teismo procesai bus inicijuojami inter alia tam, kad būtų galima paprasčiau sužinoti pranešėjo tapatybę (ypač tais atvejais, kai kalbama ne apie darbuotoją, o kitokiais santykiais su pažeidėju susijusį asmenį).

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti pareigą teismui imtis atitinkamų priemonių, kad asmens, kuriam taikomas konfidencialumas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Be kita ko, nustatoma administracinė atsakomybė už Pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Numatomos baudos nuo 140 iki 300 eurų, už pakartotiną nusižengimą – nuo 300 iki 500 eurų. Jei dėl nusižengimo buvo atskleista pranešėjo tapatybė, gresia bauda nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, nusižengus pakartotinai – iki 4 tūkst. eurų. Draudimo daryti neigiamą poveikį asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimus, nesilaikymas užtraukia baudą nuo 1 iki 2 tūkst. eurų.

Papildžius Darbo kodeksą būtų užtikrinta veiksmingesnė pranešėjų apsauga darbo santykiuose, t. y. darbuotojui pateikus informaciją apie pažeidimą Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka tai negalėtų būti laikoma veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus, o darbuotojas negalėtų būti dėl to persekiojamas, jam taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės. Be kita ko, pagal siūlomas Darbo kodekso pataisas darbdavys negalėtų savo valia nutraukti darbo sutarties su darbuotoju dėl to, kad šis pateikė informaciją apie pažeidimą. Dėl to darbuotojai turėtų jaustis saugiau, o darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją, privalėtų įrodyti, kad tai daro ne dėl darbuotojo pateiktos informacijos apie pažeidimą.

Dalia Budrevičienė, paviešinusi „vokelių“ sistemą Krekenavos „Agrofirmoje“, Rasa Kazėnienė, prabilusi apie piktnaudžiavimus Kauno tardymo izoliatoriuje, Ignas Šalnaitis, nenutylėjęs apie Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro prekybą diplomais, galiausiai, Darius Povilaitis, parodęs skandalingai pagarsėjusios ir iki šiol stringančios e. sveikatos sistemos spragas. Apie šiuos žmones, neabejoju, ir jums teko girdėti. Dėl savo drąsos prabilti ir paviešinti korupcinius nusikaltimus bei kitus įstatymų pažeidimus jie sumokėjo tikrai brangiai. Ir, deja, vis dar moka. Darbo praradimas, nuolatinis nerimas, darbdavių spaudimas ir grasinimai susidoroti – apie tai jie pasakoja, nes tai iš tiesų vyksta. Nesinori pripažinti, bet tebegyvename aplinkoje, kuri formavosi daugybę metų ir kuriai labai didelę įtaką turėjo sovietmečiu įsitvirtinusios nuostatos, pateisinusios vagystes iš darbovietės (ir valstybės!), savųjų dangstymą, o teisybės ir teisingumo ieškantieji buvo pašaipiai vadinami skundikais. Įtariai žvelgti į kovotoją su pažeidėjais vis dar gana įprasta. Nors toks asmuo sulaukia ir nemažai palaikymo, bet dažniausiai neviešo. Tai tik įrodo, kaip sunkiai mes vaduojamės iš praeityje mus įkalinusių nelaisvės ir neteisybės gniaužtų.

Pranešėjų apsaugos įstatymas staiga nepakeis visuomenės nuostatų, bet jo atsiradimas yra labai svarbus žingsnis permainų link. Tai yra pagrindas, kuris padės mums kurti kitokią piliečių kovos su korupcija istoriją. Asmuo, kuris kreipsis į pareigūnus ir bus pripažintas pranešėju, gaus nemokamą teisinę pagalbą, jam bus kompensuotos tyrimo metu patirtos išlaidos, jis įgis teisę gauti atlygį už suteiktą vertingą informaciją. Įstatyme numatytos labai aiškios asmens apsaugos priemonės: apsunkinta galimybė atleisti pranešėją iš darbo, reikalavimas tam tikromis aplinkybėmis sumokėti pranešėjui kompensaciją, draudimas skleisti neigiamą informaciją apie pranešėją, taip pat nustatoma pranešėjo ir jo šeimos narių apsauga nuo bauginimo ir persekiojimo.

Žinau, kad be manęs yra daug nekantriai laukiančių Pranešėjų apsaugos įstatymo įsigaliojimo. Esu tikra, kad jis skatins siųsti visus valstybės skriaudėjus į teismo suolą, o visuomenę – drąsiai palaikyti teisingumo gynėjus. Kai imsime labiau tikėti ir pasitikėti vieni kitais, tiesos ir teisingumo mūsų valstybėje tikrai bus daugiau.

Agnė Bilotaitė yra Seimo TS-LKD frakcijos narė

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"