Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Politinis futbolas ir jo stadionas 

2019 vasario 13 d. 06:00

Iš Lietuvos politikų negebėjimo rimtai politikuoti galima šaipytis nuolat. Vis dėlto vienos savaitės įkvepia labiau nei kitos.

Praėjusią savaitę dėl Irmos Gudžiūnaitės nepaskyrimo aplinkos ministre susiginčiję Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis ir Dalia Grybauskaitė pasirodė kaip maži vaikai. Būtent jie mėgsta naudotis žaidimo taisyklių suteikta netikra valdžia tam, kad atsiteistų už asmenines nuoskaudas.

Juk iš tikrųjų vieno ministro paskyrimas ar nepaskyrimas neturi didelės reikšmės, kai valdančioji dauguma tokia tvirta, kokia yra dabartinė. Prezidentas šioje situacijoje verčiamas anksčiau ar vėliau priimti valdančiųjų siūlomą kandidatą.

Todėl, jei į politiką žvelgiama bent kiek rimčiau, turėtų būti atmetamas tik kaip nors ypatingai susikompromitavęs pretendentas. Atviras konfliktas „lygioje vietoje“ ir dėl nieko kompromituoja ne tik aukštus politikus, bet ir valstybę.

Galime su nostalgija prisiminti priešingą pavyzdį, aprašytą Valdo Adamkaus dienoraštyje. 2005 metų pavasarį braškant socialdemokratų ir „darbiečių“ koalicijai V. Adamkus ir tuometis premjeras Algirdas Brazauskas tiesiai šviesiai sutarė nežaisti „politinio futbolo“.

Net nelabai aukštos lietuviškos politikos aukštumos, regis, D. Grybauskaitei, S. Skverneliui ir R. Karbauskiui nepasiekiamos. Jie laikosi savo vaikiškos logikos: „Jei tu man taip, aš tau – šitaip.“

Kai įsitrauki į politinį futbolą, tampa sunku žaisti kur kas rimtesnius žaidimus Europos arenoje. Pavyzdžiui, suformuoti ir propaguoti aiškią Lietuvos poziciją veto teisės Europos Sąjungoje (ES) klausimu, kurį praėjusią savaitę iš naujo padarė aktualų nepavykę užsienio politikos sprendimai. Vis garsėjantys Europos Komisijos ir didžiųjų valstybių raginimai užsienio politikos, mokesčių srities ir kitokius ES sprendimus priimti ne vienbalsiai yra nesantaiką keliantis bandymas demonstruoti galią.

Kai įsitrauki į politinį futbolą, tampa sunku žaisti kur kas rimtesnius žaidimus Europos arenoje.

Sprendimų priėmimas turi būti greitesnis ir noras atsisakyti veto – teoriškai svarstytinas klausimas. Tačiau toks žingsnis negali ir neturi būti atsietas nuo lygiateisio atstovavimo valstybėms narėms problemos. Kol nesukurta aiškios federalinės struktūros, aukštųjų parlamento rūmų ar kitokios nuo šalies narės dydžio nepriklausančios realaus politinio atstovavimo formos, tol veto teisė yra vienintelė mažųjų valstybių apsauga.

Veto panaikinimas itin rizikingas mokesčių srityje. Jei vien pasyviai eisime Jeano-Claude'o Junckerio brėžiama, o Angelos Merkel ir Emmanuelio Macrono remiama kryptimi, ko gero, pasieksime padėtį, kai mokesčių politika atsidurs vokiečių ir prancūzų politikų dominuojamų Europos Parlamento ir Europos Komisijos rankose. Taip dalis Europos gyventojų faktiškai būtų priversti mokėti mokesčius nesant atstovavimo jiems. Ši politinė klaida, kaip moko istorija, yra revoliucijų ir pilietinių karų maitintoja.

Šūkis, jog negalima apmokestinti tų, kuriems nėra tiesiogiai atstovaujama valdžioje, dažniausiai siejamas su XVIII amžiaus JAV nepriklausomybės karu prieš Didžiąją Britaniją. Kolonistai buvo nepatenkinti tuo, kad turi mokėti mokesčius, kurių dydžiui negali daryti įtakos.

Bet šios problemos šaknys – dar gilesnės. Be parlamento pritarimo karaliaus renkami mokesčiai buvo viena svarbiausių XVII amžiaus Anglijos pilietinio karo priežasčių.

Veto teisės naikinimas ES nebūtinai sukeltų pilietinį karą. Tačiau tai – rimtomis pasekmėmis gresiantis sprendimas. Todėl nesubalansuotas vienos stovyklos ryžtas turėtų kelti nerimą ne vien euroskeptikams, bet ir tiems, kuriems svarbi tvari bei teisinga ES.

Deja, politinis futbolas nepalieka nei laiko, nei galimybių Lietuvai rimtai dalyvauti šiuose reikaluose. Dėl tų pačių priežasčių nėra jokių prielaidų tikėtis, jog Lietuva kaip nors pasipelnys iš Kinijos investicinių projektų Baltarusijoje. Neabejojama, kad plečiantis kinų įsteigtam „Didžiojo akmens“ pramonės parkui netoli Minsko visi aplinkiniai uostai konkuruos dėl aiškaus pelno. Tačiau turint reikalų su Kinija pelnas gali greitai apkarsti.

Todėl siekiant ilgalaikės naudos reikia mažinti riziką, o čia pirmas žingsnis – konkretizuoti tikslus. Tam būtinas itin veiksmingas ne tik prezidento, Vyriausybės, bet ir „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos uosto vadovų darbo koordinavimas, aiškus susitarimas, kiek ir kokios naudos Lietuva nori pasiekti.

Bet „Lietuvos geležinkelių“ vadovai dabar užimti „valymais“ ir pertvarkomis, kurių rezultatas, kaip rodo žurnalistų tyrimai, gana dviprasmiškas. Klaipėdos uosto direktorius Arvydas Vaitkus nori būti uostamiesčio meru, todėl, tikėtina, yra priverstas padėti savo rėmėjams plėtoti verslą uoste.

Tokia smulkių interesų ir ambicijų kamuojama Lietuvos viršūnė Kinijos tikrai neapžais. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje greičiausiai paaiškės, kad iš kinų gavome tik beverčių dovanų, o mainais atidavėme ką nors, kas jiems iš tikrųjų buvo svarbu.

Tai ir suprantama: kai tokioje didelėje aikštelėje kaip Europa žaidžiami tokie maži žaidimai kaip politinis futbolas, joks pasiekimas negali būti pergalė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika