Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Politika ir jos įgyvendinimas 

2018 lapkričio 2 d. 06:00

Politikos mokslas kaip savarankiškas atsirado XIX ir XX šimtmečių sandūroje. Apie XX amžiaus vidurį išsirutuliojo atskira politikos mokslo šaka, kurios pavadinimas ilgokai kaitaliojosi, tačiau dabar kaip ir nusistovėjo – viešosios politikos analizė.

Kelis dešimtmečius šios šakos atstovai tyrinėjo, kaip randasi valdžios sprendimai, tačiau ilgainiui pamatė, jog neužtenka tirti tik sprendimus, kadangi nemaža jų dalis kažkodėl lieka neįgyvendinama. Taip prasidėjo politikos įgyvendinimo tyrimai, kurie kartu su pirmiau atsiradusiais politikos formavimo tyrimais sudaro pagrindinį viešosios politikos analizės turinį.

Galima sakyti, kad įgyvendinimo tyrimų poreikis buvo savotiškai atrastas, nors tam reikėjo kelių dešimtmečių. Šį faktą prisiminiau todėl, kad šiuo metu turime šviežų lietuvišką tokio „atradimo“ pavyzdį. Turiu galvoje visuomenę sujudinusį vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimo pavyzdį Kaune, parodžiusį ne vieną šios politikos problemą.

Žinomas amerikiečių politologas Brainardas Guy Petersas yra pasakęs svarbią mintį: politika yra tai, kas vyksta, o ne tai, kas išdėstoma įstatymuose. Pernai Kėdainiuose nužudyto Matuko istorija sukrėtė visuomenę ir parodė skaudžią tiesą, kad iki tol neturėjome vieningos visoje šalyje vaiko teisių apsaugos politikos – turėjome 60 tokių politikų, nes kiekvienoje savivaldybėje buvo vykdoma skirtinga veikla pagal savąjį supratimą ir vietines išgales.

Turime nukelti kepures prieš šios kadencijos Seimą, kad jam užteko proto ir valios pakeisti iki šiol galiojusias taisykles ir suformuoti vieningus vaiko teisių apsaugos reikalavimus. Tačiau pakeistas įstatymas, kad ir labai gerai surėdytas, dar nėra politika. Politika yra to įstatymo taikymas, kasdieninis darbas, saugant vaikus nuo jų tėvų, kada šie praranda protą ir žmoniškumą. O juk kiek yra atvejų, kai įstatymai tiesiog neveikia, kai jie tik tam ir priimami, kad būtų, bet neveiktų. Tokia veikla irgi yra politika, ir net labai gerai apgalvota.

Tuo būdu net ir labai vykusiai suformuluota politika yra niekas, jei yra neįgyvendinama. Deja, politikos įgyvendinimas retai kada būna visiškai sėkmingas, dažniausiai jo sėkmė yra dalinė. Kodėl? Pirmiausiai galbūt todėl, kad skiriasi politikos formuotojų ir įgyvendintojų interesai. Šiam skirtumui parodyti viešosios politikos analitikai net sugalvojo įgyvendinimo „iš viršaus į apačią“ (angl. top-down) ir įgyvendinimo „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up) sąvokas.

Įgyvendinimas „iš viršaus į apačią“ reiškia nurodymus, kurie eina iš viršaus, pabrėžiant kontrolę, planavimą ir hierarchiją bei reikalaujant atsakomybės. Tyrimai rodo, kad to neužtenka, kad būtina kalbėti apie įgyvendinimą „iš apačios į viršų“, kuris reiškia pačių įgyvendintojų veikimą, jų improvizacijas, pakreipiant įgyvendinimo procesą pagal savo supratimą ir poreikius. Juk negi mokytojai aklai laikosi Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymų? Negi kelių policininkai stabdo visus pažeidėjus? Taip pačiai improvizuoja ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai.

Siekiant sumažinti tokias improvizacijas, buvo sudarytas vaiko teisių apsaugos tarnautojų veiklos algoritmas. Jis turi padėti šiems darbuotojams veikti reglamentuotai, žinant, kokias procedūras ir kada reikia atlikti. Atvejis Kaune kelia klausimų, kiek sėkmingai yra šio algoritmo laikomasi, ar vaiko teisių saugotojai neperžengia savo kompetencijos ribų. Juk žiniasklaida jau pranešė, kad vienas Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas yra nušalintas nuo pareigų.

Įgyvendinimo sėkmė priklauso ne tik nuo įgyvendintojų norų, gebėjimų, požiūrio į savo darbą. Įgyvendinimas niekada nebus sėkmingas, jei pati politika suformuluota nevykusiai. Šiomis dienomis jau girdisi balsų, kurie iš peties kritikuoja vieningus vaiko teisų apsaugos reikalavimus, negailėdami vaizdingų, bet neigiamų epitetų. Tokių kritikų norisi klausti, negi jie siūlo grįžti prie senosios tvarkos, kuri buvo vos ne visuotinai pripažinta kaip netikusi?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Viešosios politikos analizė reikalauja aiškiai skirti reiškinius ir problemas. Reiškiniai – tai objektyviai egzistuojantys dalykai, kurie neišnyks greičiausiai niekada. Tuo tarpu problemos – tai mūsų subjektyvios įžvalgos, tai, ką matome tame reiškinyje. Problemas turime formuluoti taip, kad būtų galima jas spręsti, taip sumažinant neigiamą reiškinių poveikį.

Tėvų mušami ir net daužomi vaikai yra reiškinys, kuris greičiausiai yra amžinas. Kokias problemas matome šiame reiškinyje, kaip jas reikėtų spręsti? Kaip sako britų politologas Wayne Parsonsas, politika atsiranda dėl to, kad skirtingai suvokiame tai, kas laikytina problemomis, arba net vienodai jas suvokdami, nesutariame, kas darytina, kad jas išspręstume.

Po Matuko nužudymo kaip ir vieningai manėme, kad svarbiausia problema – nėra vieningos valstybinės sistemos, galinčios apsaugoti tėvų mušamus vaikus. Tačiau jau dabar aišku, kad nėra sutarimo, kaip tą sistemą kurti ir kaip ji turėtų veikti. Jau panašu, kad Seime prasidės iečių laužymas, keičiant vaiko teisių apsaugos įstatymą. Nemažesnės diskusijos bus ir dėl to, kaip gerinti šios politikos įgyvendinimą, kaip kontroliuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad jos darbuotojai neperžengtų savo kompetencijos ribų, o gal ir diskusijos dėl to, kur brėžti šias ribas.

Tas yra gerai, nes demokratinėje visuomenėje politika turi būti formuojama, viešai diskutuojant. Tačiau yra ir pavojus – labai jau kai kurie Seimo nariai jaučiasi viską išmanantys vaikų teisių apsaugoje, todėl gali būti per mažai įsiklausoma į ekspertų nuomonę. Ši valdančioji koalicija jau parodė, kad nepaiso ekspertų. Siekdama sumažinti seną kaip pasaulis reiškinį – alkoholio vartojimą, ji tame reiškinyje pamatė vieną problemą – kad alkoholiniai gėrimai per pigūs ir per lengvai prieinami. Iš to sekė pati primityviausia politika – gėrimus branginti ir riboti jų pardavimo laiką.

O juk reikia ir kitokios politikos – keisti žmonių požiūrį į alkoholį. Kaip ir tėvų požiūrį į vaikų mušimą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"