Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Po Helsinkio, arba žodis – ne žvirblis 

2018 liepos 20 d. 14:37

Liepos 16 dieną įvyko garsus JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas Suomijos sostinėje Helsinkyje. Šis įvykis vėliau buvo plačiai aptariamas ir analizuojamas. Rusija siekė parodyti susitikimą kaip dar vieną V. Putino taktinę ir diplomatinę pergalę, tuo tarpu JAV baisėjosi dėl savo prezidento pataikavimo Kremliaus šeimininkui.

Šiame tekste dėmesys bus skirtas tik keliems smulkiems, tačiau mūsų požiūriu – svarbiems, aspektams, susijusiems su vėlesnių bandymų tiek iš D. Trumpo, tiek iš Rusijos prezidento administracijos pusės įteigti, jog spaudos konferencijoje po susitikimo buvo iš tikrųjų pasakyta ne tai, kas nuskambėjo.

Pradėkime nuo D. Trumpo akibrokšto. Atsakydamas į klausimą, ar jis mano, kad Rusija darė poveikį 2016 metų prezidento rinkimams, JAV vadovas pareiškė, jog šiuo klausimu tiki tiek specialiosiomis tarnybomis, tiek Rusija. Jis taip pat pažymėjo, jog V. Putinas paneigė, jog Kremlius kišosi į rinkimus ir neigdamas tai buvo „įtikinamas“. Apskritai, per spaudos konferenciją D. Trumpas nemažai kalbėjo apie „JAV kaltę“ dėl santykių pablogėjimo su Rusija.

Po tokio pasisakymo namuose JAV prezidento laukė tikra kritikos lavina, kurią sukėlė ne tik jam oponuojantys demokratai, bet ir Respublikonų partija, kuriai jis pats priklauso. D. Trumpo komanda bandė gesinti skandalą. Vėliau JAV prezidentas pareiškė, jog tiesiog nusišnekėjo per konferenciją bei teigė, jog norėjo pasakyti, kad nėra pagrindo netikėti specialiųjų tarnybų pareiškimais, jog Rusija darė neteisėtą poveikį rinkimams. Bandydamas sustiprinti savo poziciją D. Trumpas taip pat pažymėjo, jog išsakė priekaištus dėl Kremliaus veiksmų rinkimų metu V. Putinui asmeniškai, kai jie kalbėjosi už uždarų durų (tiesa, dabar JAV Senatas nori apklausti susitikime tarpininkavusią vertėją, kad taptų aišku, ar D. Trumpas sako tiesą).

Pažymima, jog gana paprasta lingvistinė ekspertizė parodo, jog D. Trumpo pareiškimas apie tai, ką jis iš tikrųjų norėjo pasakyti spaudos konferencijoje vietoje to, ką pasakė, yra tik gynybinė pozicija ir bandymas pateisinti grubią politinę klaidą. Jo pasisakymo spaudos konferencijoje skandalą iššaukusios frazės konstrukcija byloja ne apie nusišnekėjimą, bet apie tai, kad Helsinkyje D. Trumpas iš tikrųjų pasakė tai, ką galvojo.

Tačiau lingvistiniai akibrokštai minėtoje spaudos konferencijoje lydėjo ne tik JAV vadovą. Prakaituoti po jos teko ir Rusijos prezidento administracijos darbuotojams.

Spaudos konferencijoje Helsinkyje buvo paliestas Krymo užgrobimo klausimas. V. Putinas nuspėjamai pareiškė, jog viskas vyko „pagal tarptautinę teisę“. Kalbant konkrečiai jis pasakė: „Mes manome, jog mes (pabraukta mūsų – Infokarai) surengėme referendumą griežtai pagal tarptautinę teisę, pagal Jungtinių Tautų organizacijos nuostatas“. Iš galutinės spaudos konferencijos stenogramos, paskelbtos Kremliaus tinklalapyje, tas nelemtas „mes“ išnyko.

Atsakymas yra labai paprastas – V. Putinas šiuo atveju dar kartą prasitarė, faktiškai pripažindamas, jog referendumą Kryme surengė Rusija.

Kodėl Rusijos prezidento administracijai teko koreguoti jo žodžius? Atsakymas yra labai paprastas – V. Putinas šiuo atveju dar kartą prasitarė, faktiškai pripažindamas, jog referendumą Kryme surengė Rusija. Galima priminti, jog pagal Kremliaus versiją referendumas buvo pačių Krymo gyventojų iniciatyva ir, atitinkamai, laisvosios valios išraiška. Tačiau situacijoje, kai viena valstybė kitos valstybės teritorijoje rengia „referendumą“ yra akivaizdus ir grubus tarptautinės teisės, į kurią taip veidmainiškai apeliuoja V. Putinas, pažeidimas. Dabar gi iš stenogramos išbrauktas žodis „mes“ leidžia Kremliui teigti, jog Rusijos prezidentas iš tikrųjų kalbėjo, kad „jie“ (Krymo gyventojai) pravedė referendumą pagal tarptautinės teisės standartus.

Verta paminėti, jog V. Putinas jau ne pirmą kartą pats įrodo, jog Rusija įžūliai meluoja apie savo vaidmenį agresijoje prieš Ukrainą. Pavyzdžiui, propagandiniame filme „Krymas. Kelias į Tėvynę“ Rusijos prezidentas staiga prieš kamerą pasakė, jog pats asmeniškai vadovavo Krymo „sugrąžinimo“ operacijai bei pripažino, jog joje dalyvavo Rusijos kariuomenė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Nors abi pusės po spaudos konferencijos Helsinkyje bandė taisyti komunikacines klaidas, abu atvejai parodo, jog, kaip byloja liaudies išmintis, žodis ne žvirblis. Juo labiau, kad šiandien internete nesunku atrasti spaudos konferencijos vaizdo įrašą ir pamatyti, kas ir ką norėjo pasakyti ir kas ir kur prasitarė.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"