Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Pensijų reforma: atsisėskite, atsipalaiduokite, viskuo pasirūpinta! 

2018 rugsėjo 20 d. 10:50

Konstitucinis Teismas šį rudenį paskelbs, ar verta naująją pensijų reformą panagrinėti atidžiau, t. y. ar ji atitinka Konstituciją.

Kol šio sprendimo dar nėra, pensijų sistemos dalyviai, vieni kitus drąsindami, rengiasi atlaikyti sausio 1-ąją užgriūsiančius pokyčius. Verdant diskusijoms apie būsimos reformos parametrus, galime dar kartą pažvelgti į pasirengimo senatvei esmę. Ar dabartinė pensijų sistema oriai senatvei geriausiai tinka?

Kuriant dar vieną pensijų reformą vėl išryškėja paprasta tiesa – savo senatve būtina pasirūpinti patiems.

Pirma, senatvė neužklumpa žmogaus netikėtai, kaip kelininkus paprastai užklumpa žiema. Žinoma, senyvo amžiaus dar reikia sulaukti, tačiau tai nėra toks neprognozuojamas dalykas kaip gaisras ar nelaimingas įvykis kelyje, kuriems dažnu atveju pasiruošti labai sunku. Senatvė, taigi – ir pensija, susijusi su planuotu gyvenimo etapu, kuriam galima rengtis. Ir nors žmogiška prigimtis nenuspėjama, jauni asmenys nenori galvoti apie pensiją ir prisiversti taupyti jiems gali būti nelengva, metų naštos neišvengiamumas lemia, kad racionalus žmogus turi iš anksto pasirūpinti savo pensija. Taigi, ir individualiu kaupimu.

Antra, taupymas senatvei gali būti labai įvairus. Vieni tiki, kad tik investicijos į nekilnojamąjį turtą yra patikimas kelias taupyti, kiti taupo pensijų fonduose ar gyvybės draudimo bendrovėse, treti renkasi dar įdomesnius būdus, pavyzdžiui, perka auksą ar meno kūrinius. Tam, kad būtų galima atsakyti, kuris būdas yra geriausias, reikėtų turėti daug specifinių investavimo žinių ir sėkmės arba gebėjimo numatyti ateitį. Arba žinoti, kad mažiausiai specifinio išmanymo reikalaujantis (tačiau nemažai nepagrįstų spekuliacijų sukeliantis) taupymas pensijų fonduose pastaruosius 15 metų buvo pelningas ir dėl to gali būti geras pasirinkimas taupyti senatvei.

Trečia, XXI amžiuje pensininkai jau nebe tokie, kokie buvo prieš 30 metų. Atsiranda vis daugiau įvairių darbo formų, darbo iš namų galimybių. Anksčiau vyravęs supratimas, kad jei pensija ir yra susijusi su kokiu nors darbu, tai veikiausiai – su krapštymusi kolektyviniame sode, palengva nyksta. Žmonės nori veikti, būti socialūs ir išbandyti iki tol dar nebandytas veiklos formas. Dažnas sulaukęs pensinio amžiaus dar nesijaučia pensininkas (žinoma, yra ir tokių, kurie „pasensta“ būdami toli iki pensijos). Galų gale, ilgėja vidutinis amžius. Medicinos naujovės lemia, kad žmonės gyvena ilgiau ir turi daugiau šansų ilgiau išlikti darbingi. Dėl to standartizuotos pensijų sistemos taisyklės vis mažiau atitiks „vidutinio pensininko“ poreikius.

Ir dėl šių priežasčių, ir dėl prastėjančių demografinių rodiklių – mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus ir gausėjančių pensininkų gretų – dar 2003 metais buvo numatyta tolygiai stiprinti privatų kaupimą. Tokiu būdu vis daugiau socialinio draudimo įmokų būtų nukreiptos į privačius pensijų fondus ir mažinama „Sodrai“ tenkanti našta. Valdžiai nuolat kaitaliojant pensijų kaupimo taisykles, žmonių noras kaupti mažėjo. Dėl to didelė dalis gyventojų apsisprendė iš viso nekaupti, kita dalis kaupė, bet mažiau, nei būtų kaupusi, jei žaidimo taisyklės nebūtų keičiamos kas kelerius metus. Galų gale, kaupiantieji „skirtingu greičiu“ tapo pagrindine priežastimi, kodėl dabar vėl įgyvendinama nauja pensijų reforma. Bent jau taip sako jos iniciatoriai.

Ar be parametrinių pakeitimų reforma iš pamatų pakeis pasirengimą senatvei? Vargu. Taip, dėl jaunesnių nei 40 metų žmonių savaiminio įtraukimo į kaupimą pensijų fonduose kaupiančiųjų daugės, tačiau dalis jų kaups mažesniu tempu, nei anksčiau buvo numatyta. Dėl to jie ir sukaups mažiau. Ar „Sodros“ našta palengvės? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip, nes dalis pensijų (bazinė pensija) bus mokama nebe iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Dėl to pasunkės našta valstybės biudžetui. Ir svarbiausia – naujoji pensijų reforma dar labiau standartizuos pensijų sistemą gyvenime, kuris tampa vis įvairesnis.

Būsime savaime įtraukti į pensijų sistemą, mums bus parinktas tinkamas fondas, reikės tik atsilošti ir mėgautis gyvenimu, nes viskuo pasirūpinta. Šaržuoju, žinoma, nors užmačios yra būtent tokios. Net ir reformos architektai neslepia, kad ši pertvarka nepadės Lietuvai išvengti pensinio amžiaus ilginimo arba mokesčių didėjimo. Atsisakymas 2003 metais reformoje užkoduotų ambicijų „Sodros“ sistemą palengva keisti kaupiamąja, ateityje lems daug politinių ginčų. Katilas lieka tik vienas, o pretenduojančiųjų į jame esančią sriubą – tik daugėja. Gerai bent tiek, kad kuriant dar vieną pensijų reformą vėl išryškėja paprasta tiesa – savo senatve būtina pasirūpinti patiems.

Vytautas Mitalas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"