Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Pasvarstymai apie saugumą 

2018 liepos 23 d. 10:34

Kalbėti apie saugumą šiandien madinga ir populiaru. Dažniausiai mes kalbame apie regioninį ar mūsų šalies saugumą, svarstome geopolitines perspektyvas, mūsų didžiosios rytinės kaimynės elgesį ir pan. Tačiau šiame tekste norėčiau pakalbėti apie kiek kitokį saugumą, kuris yra nemažiau svarbus mūsų kasdienybėje.

Svarstydami bet kurio saugumo aspekto klausimą pokalbis vienaip arba kitaip eina apie žmogų – jo įsitikinimų, laisvių, galiausiai – gyvybės apsaugą. Daug kas čia priklauso ne nuo išorinių veiksnių, bet nuo mūsų pačių.

Sąmoningai savo saugumu besirūpinanti visuomenė yra saugesnė ir sėkmingesnė, negu ta, kuri tai daro vien todėl, kad taip reikalauja įstatymai ir valdžia.

Apie šią temą susimąsčiau, pamatęs statistinius duomenis – nors nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje galioja reikalavimas gyvenamuosiuose būstuose privalomai įrengti autonominius dūmų detektorius, pasirodo, kad kol kas tai padarė tik trečdalis namų ūkių. Šiek tiek optimistiškiau nuteikia tai, kad apie 70 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su mintimi, kad įsirengti tokį detektorių būtina. Tiesa, dauguma tų, kas palaiko pačią idėją, tačiau dar nepasirūpino dūmų detektorių įrengimų, atranda primityvius pasiteisinimus, kodėl to dar nepadarė – pradedant teiginiu, kad nežino, kaip detektorių įrengti ir baigiant tradiciniu „nebuvo laiko“.

Situacija iš tikrųjų atpažįstama ir nei kiek nestebinanti, tačiau dar kartą įrodanti, jog daliai žmonių (ir, deja, kaip galima pamatyti – nemažai daliai) sunkiai sekasi taikyti savo gyvenime logikos dėsnius. „Nežinojau kaip“ ar „nebuvo laiko“ šiuo atveju reiškia aplaidų požiūrį į savo paties bei kitų – pavyzdžiui, vaikų – saugumą.

Atsainus požiūris į asmeninį saugumą kartais išties rėžia akį. Istorija su dūmų detektoriais – tik vienas, galima net sakyti – eilinis, pavyzdys. Daugiau pavyzdžių, ko gero, gali pateikti tie, kas vairuoja automobilį. Tik išsiruošk į ilgesnę kelionę Lietuvos keliais ir būk tikras, kad pamatysi kelis „nardytojus“ (bandančius visus aplenkti, ne laiku lendančius į priešpriešinę juostą, įsispraudžiančius tarp dviejų automobilių, kai nespėja iki galo užbaigti manevro), arba „erelius“, lekiančius taip, lyg jiems kas degtų bei drąsuolius, kurie bebaimiai lenkia prieš įkalnę ar posūkį, už kurio gali pasirodyti kita mašina.

Kas sąlygoja tokį elgesį? Ar ypatinga mūsų šalies gyventojų drąsą ir nemirtingumo jausmas? Gal iš dalies ir taip. Visada atsiranda žmonių, kurie yra įsitikinę, jog „blogi dalykai nutinka su kitais“. Tokie žmonės tiesiog pervertina savo gebėjimus, galvodami, jog kas nors patenka į avariją vien todėl, kad „nemoka vairuoti“, ar žūsta gaisre nes „nemoka elgtis su ugnimi“. Tokiems žmonėms jų tariamas „mokėjimas“ ir „meistriškumas“ yra kaip talismanas, saugantis nuo visų negandų.

Tačiau galbūt gilesnė problema yra požiūris į tai, kas yra atsakomybė bei neteisingas motyvacijos supratimas. Nežinau, ar pastebėjote, jog dalis žmonių sega saugos diržus mašinoje dėl to, kad kitaip „policija nubaus“? Būtent tai ir vadinu neteisingu motyvacijos supratimu. Esant tokiam mąstymo būdui, saugos reikalavimai suprantami, kaip veiksmas padarytas dėl kito (nes policija tikrina), ar siekiant išvengti nemalonumų – baudos. Kitaip sakant, žmogus nesupranta, jog užsisegti saugos diržą verta tam, kad būtų išvengta didesnių traumų nutikus autoįvykiui. Tokio žmogaus galvoje reikalavimas segėti diržą visų pirma yra susijęs su įsivaizdavimu apie abstrakčią represinę sistemą, kuri verčia tai daryti, matyt, vien tam, kad žmogus negalėtų pavažinėti „kietai“, neprisisegęs diržo. Tai iš esmės panašu į infantilią reakciją dėl atimto žaislo.

Taip pat esu įsitikinęs, kad dauguma Lietuvos gyventojų galiausiai įsirengs savo bustuose dūmų detektorius, tačiau ne dėl savo saugumo, o todėl, kad kitaip grės bauda. Kita vertus, gal motyvacija ir ne tokia svarbi, kalbant apie galutinį pozityvų rezultatą.

Negalėčiau pateikti atsakymą į tai, iš kur kyla toks iškraipytas požiūris į savo ir kitų saugumą. Galbūt čia kalta garsioji Sovietinė trauma, į kurią dažnai apeliuojama, o gal ir kokie nors kiti aspektai. Beje, toks požiūrio iškraipymas tikrai būdingas ne vien Lietuvai. Ironiška, tačiau tuo metu, kai rašiau šį tekstą visai atsitiktinai pamačiau statistiką, jog Estijoje „72 proc. vairuotojų naudojasi mobiliuoju telefonu ar rašo juo žinutes vairuojant“ (tiesa, galima numanyti, jog čia paskaičiuoti ir tie, kas naudojasi prie vairo ir laisvų rankų įranga).

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Įdomų pavyzdį atsainaus požiūrio į asmeninį saugumą mačiau ir Rumunijoje. Galiu pasidalinti „know-how“ su tais, kurie mano esantys nemirtingi, ar kietumą vertinantys daugiau už saugumą. Vienoje „Uberio“ vairuotojo mašinoje Buchareste mačiau saugos diržus, įsegtus pratempus juos už priekinių sėdynių atlošų nugarėlių – tam, kad automobilio elektronika nesignalizuotų apie diržu neprisegtą vairuotoją ir keleivį.

Esu iš tų žmonių, kurie mano, kad daug kas priklauso nuo požiūrio. Taip pat manau, kas sąmoningai savo saugumu besirūpinanti visuomenė yra saugesnė ir sėkmingesnė, negu ta, kuri tai daro vien todėl, kad taip reikalauja įstatymai ir valdžia – ir net nesvarbu ar būtų kalbama apie visos šalies, ar apie atskiro žmogaus saugumą.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"