Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Paprasta banko funkcija, pridengta fintech deklaracija 

2019 sausio 31 d. 06:00

Visai neseniai buvo išsiaiškinta ir priimti sprendimai dėl didžiulio masto pinigų plovimo operacijų per „Danske bank“ padalinį Estijoje. Operacija buvo vykdoma ne vienus metus ir apimtis didėjo palaipsniui. Plaunami pinigai buvo, pasak pranešimų, iš Rusijos įmonių, susijusių su aukščiausiais šalies asmenimis. 

Tokios žinios yra ženklas, kad, plačiai taikant Europos Sąjungos (ES) ekonomines sankcijas, bus ieškoma būdų, kaip apeiti šiuos ES sprendimus, kaip sakoma, bus ieškoma silpnos grandies. Būtų pavojinga, jei tokia vieta taptų Lietuva, todėl visus finansinius sprendimus reikia vykdyti labai atidžiai.

Ši žinia turėjo būti įspėjimo signalu Lietuvai, bet tai nebuvo įvertinta. Lietuvos bankas nutarė suteikti bankines licencijas dviem įmonėms – „European Merchant“, „Akce“ įmonių grupės Turkijos bendrovės, registruotos Londone, elektroninių pinigų įstaigai „Ozan limited“, ir „Revolut“ grupei priklausančiai „Revolut Technologies“ mokėjimo paslaugas teikiančiai įmonei, irgi registruotai Londone.

Lietuvos banko pareigūnai aiškina, kad Lietuvą siekia paversti fintech verslo centru.

Bet toks paaiškinimas gali būti skirtas tik žmonėms, nenusimanantiems, kas yra fintech verslas – mat banko indėlių priėmimas ir paskolų išdavimas yra paprasta banko funkcija, neturinti nieko bendro su fintech.

Atsakymas gali būti paprastas: bankinė licencija suteikia teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą indėlių draudimą iki 100 000 eurų visoms banko sąskaitoms, draudimą išmokant per labai trumpą laiką.

Abi įstaigos, kurioms buvo suteiktos bankinės licencijos, turi galimybę ir su jų turimomis licencijomis, išduotomis Londone, vystyti Lietuvoje fintech paslaugas, net steigti platformą, kuri tarpininkautų išduodant paskolas. Tokias paslaugas Lietuvoje jau teikia kitos įmonės.

Žodžiu, kelias inovacijoms ir konkurencijai su Lietuvos bankais bei kitomis panašiomis mokėjimų įstaigomis dėl klientų yra atviras. Veikia ir tai reglamentuojantys ES įstatymai.

Todėl į paprastą klausimą, kam gi prireikė bankinės licencijos, atsakymas gali būti irgi paprastas – bankinė licencija suteikia teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą indėlių draudimą iki 100 000 eurų visoms banko sąskaitoms, draudimą išmokant per labai trumpą laiką.

Nors Lietuvos indėlių draudimo fondo vardu paskelbtame pranešime teigiama, kad šis fondas sėkmingai susitvarkė su „Snoro“ ir Ūkio bankų indėlių draudimu ir net sumokėjo valstybei palūkanas, tai nėra tiesa.

Beveik vienas milijardas eurų, valstybės paskolintų „Snoro“ banko indėlių draudimui finansuoti, remiantis Europos Sąjungos statistikos duomenimis, dar nėra visas grąžintas ir jokios palūkanos už tai nebuvo mokamos.

Kai valstybė skolina tokias dideles sumas bankų įsipareigojimams dengti, ji negali pasiskolinti investicijų programų vykdymui, ES lėšų kofinansavimui, t.y. darbo vietų kūrimui Lietuvoje.

Visų naujų įmonių verslas, arba, kaip sakoma, startuolių verslas, turi daug rizikos elementų, nėra jokių argumentų, pateisinančių Lietuvos banko sprendimą primesti Lietuvai didžiulius galimus finansinius įsipareigojimus, suteikiant banko licencijas naujoms mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms.

Nėra kaip ir argumentuoti, kodėl tokias garantijas buvo nutarta suteikti trečiųjų šalių, ne ES ar Lietuvos startuoliams. Lietuvoje nemažai jaunų žmonių, kurie pradėdami savo verslą tikriausiai norėtų gauti valstybės garantijas. Bet privatus verslas ir yra privatus todėl, kad vystomas asmenine rizika ir lėšomis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika