Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Olandiškas nesusipratimas 

2017 gegužės 3 d. 09:24

Na štai, Vilniaus meras, atrodo, galutinai įteisino seną sovietinį istorinį nesusipratimą, prie Olandų gatvės pritvirtindamas lentelę olandiškai, „Holland straat“ (panašiai kaip pritvirtintos lentelės prie Vokiečių, Rusų, Žydų, Karaimų, Varšuvos ir kitų gatvių – puiki iniciatyva, kurios tikrai nenoriu kritikuoti).

Kodėl tai nesusipratimas? Kitaip negu Vokiečių ar Žydų gatvės, Olandų gatvė nepavadinta pagal kažkada ten gyvenusius olandus. Originalus gatvės pavadinimas – Droga Holendernia, rusiškai vėliau išversta kaip Golenderskij pereulok.

Holendernia – tai aštuoniolikto amžiaus lenkiškas terminas, reiškiatis „dvaro tvartą“ – tvartą, kuriame laikomi olandiški galvijai, tuo metu Nyderlanduose išvestos madingos (ir brangios) galvijų veislės, pieningesnės, negu vietiniai Lietuvos-Lenkijos galvijai.

Holendernia dažnai vadinti ir dekoratyviniai tvartai dvarų parkuose – antikinės šventyklos, gotikinės pilaitės, griuvėsių ar egzotinio pastato pavidalo statiniai, prie kurių, pagal romantinį ar klasicistinį idilišką peizažo supratimą, ganydavosi galvijai. Tereikia pažiūrėti į XVIII amžiaus pabaigos tapytus peizažus, ir ten išvysime ne vieną „holendernią“. Tie „tvartai“ galėjo turėti ir kambarių žmonėms, ne tik galvijams.

Taigi Droga Holendernia reiškė „Tvarto“ ar „Olandiško tvartelio“ gatvę. Tačiau sovietiniai Vilniaus šeimininkai su jiems būdingu jautrumu istoriniams niuansams išvertė šitą gatvę tiesiog – kaip Olandų. Neabejoju – paminėti tai olandų pirklių bendruomenei, kuri čia, laukuose už miesto, gyveno senų senovėje... Liūdna, kad šita istorinė klaida buvo mero ne ištaisyta, o „pašventinta“, suteikiant jai dar ir olandišką lentelę bei Nyderlandų ambasadoriaus palaiminimą.

Nors gal nieko keisto – nepanašu, kad dabartiniam merui rūpėtų tai, kas yra giliau negu per vieną milimetrą nuo paviršiaus.

Beje, Vilnius dėl savo permainingos istorijos pilnas tokių neištaisytų klaidų – pradedant Vilniaus gatve (kuri, vedusi prie Neries, buvo Wileńska – t.y., Vilijos arba Neries gatvė), baigiant Tauro kalnu kuris dėl kalbinio nemokšiškumo atėmė iš Vilniui nusipelniusio Juozapo Bouffalo istorinį jo vardo įamžinimą. Jo vardu iki 1940 metų Góra Bouffałowa vadintas kalnas buvo primityviai suprastas kaip „Buivolo kalnas“, tuo būdu padarydamas garbųjį valstybės matininką savotišku lietuvišku Buffalo Bill atitikmeniu.

Atsimenu, kaip IX dešimtmetyje buvo sugalvota atimti gatvės pavadinimą ir iš Vilniaus pirklio Wilhelmo Szopeno, pervadinant V. Šopeno gatvę kompozitoriaus F(rederiko) Šopeno vardu, bet istorikams ir visuomenei pasipriešinus, vardas buvo grąžintas. Tačiau nelabasis Tauras vis dar yra atėmęs iš Wilhelmo Szopeno jo statytą bravorą – Tauro alaus darykla iš tiesų buvo Szopeno bravoras. Taigi jeigu joje planuojamas įrengti viešbutis bus pavadintas ne Szopeno, o Tauro vardu, dar viena istorinė neteisybė bus įamžinta...

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"