Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

'Norisi tikėtis, kad prezidentas ryšis efektyviems žingsniams, kurie pakeistų situaciją ' 

2006 birželio 8 d. 00:00

Valstybė patiria krizę, kuri prasidėjo tikrai ne tuomet, kai griuvo Algirdo Brazausko Vyriausybė. Galėtume teigti, kad krizė - užsitęsęs visuomenės reiškinys. Jos požymių regime jau bene penkti metai valstybės institucijose. Tačiau būtų didžiulė klaida manyti, kad ši krizė apsiriboja institucijomis.

Daug kalbama apie tai, kad mūsų visuomenė yra praradusi vertybinę orientaciją. Būtų galima vardyti ne vieną prarastą orientyrą, bet šios krizės svarbiausias simptomas - nepajėgumas prisiimti atsakomybės. Didelė dalis piliečių nesuvokia atsakomybės už valstybės ateitį, perkeldami ją ant politikų pečių. Nenuostabu, kad ir jie, būdami visuomenės nariais, kratosi šios atsakomybės. Taip susidaro prielaidos klestėti neatsakingumui.

Tai atsispindi ir dabartinėje šalies politinėje situacijoje. Neseniai vienas iš socialdemokratų lyderių Juozas Olekas pareiškė, kad nenusisekus dešiniajai ir kairiajai koalicijai per sekančius rinkimus tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai bus rinkėjų "nušluoti". Tokie pareiškimai, keliant išankstines sąlygas, kad turi būti laikomasi buvusios Vyriausybės programos, rodo nenorą imtis ryžtingų bei atsakingų veiksmų išvedant šalį iš krizės.

Artėjantys rinkimai gali tapti tais debesimis, kurie užtemdys "vaivorykštę". Net jei pavyktų suderėti dėl plačiosios koalicijos, ji tegyvuos tik iki savivaldybių rinkimų. Kvepėtų nevykusiu realybės šou, jei amžini politiniai priešininkai vykstant rinkimams demonstruotų vienas kitam meilės ir prieraišumo jausmus, o ne savo pozicijos teisumą. Tad ar ne naivu būtų laukti vedybų "iš reikalo" tarp dešinės ir kairės, jeigu jos baigsis greitomis skyrybomis?

Šioje situacijoje prezidentas turi tapti ta figūra, kuri nesikrato atsakomybės. Nors jis yra pareiškęs, kad tikisi partijų atsakomybės, tačiau norisi neprarasti vilties, kad matydamas šią partijų impotenciją, jis ryšis efektyviems žingsniams, kurie pakeistų dabartinę situaciją. Vis dėlto tų žingsnių prezidento nuožiūroje yra tik keletas.

Pirmas variantas - prezidentas oficialiai suteikia Proveržio koalicijai iniciatyvą formuoti Vyriausybę. Šiuo atveju iš partinių derybų darbotvarkės dingtų aštrusis premjero klausimas. Būtų aiški ir apibrėžta jėga, kuri turėtų prisiimti atsakomybę už politines pasekmes. Kitu atveju derybos tarp socialdemokratų ir konservatorių bus tik partijų pasistumdymas, nes nepasitikėjimas partneriais neleis niekam šios atsakomybės visiškai prisiimti ar ją deleguoti kitai pusei.

Kitas kelias - patikėti premjero postą nepartiniam žmogui. Tiesa, vertėtų atsisveikinti su iliuzijomis, kad tai galėtų būti Dalia Grybauskaitė, kuriai ateiti į šį chaosą reikštų politinę savižudybę. Tai galėtų būti koks nors ekspertas, pavyzdžiui, kad ir iš Laisvosios rinkos instituto. Tačiau ar toks premjeras norės ir galės prisiimti atsakomybę už ministrus iš įvairių tarpusavyje besiriejančių partijų? Be to, ar partijos sutiktų derinti savo veiksmus su žmogumi ne iš jų sistemos?

Trečias variantas - prezidentas teikia nepriimtiną Seimui premjero kandidatūrą ir, krizei pasiekus apogėjų, skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai. Kad ir kaip ten būtų, bet su pirmalaikių Seimo rinkimų perspektyva turi susitaikyti tiek prezidentas, tiek Seimas, tiek rinkėjai. Kad ir kokia susidarytų Vyriausybė, sunku patikėti, kad jos darbas gali būti efektyvus ir ilgalaikis.

Tad būtent iš prezidento tikimės atsakomybės pavyzdžio, kurio taip trūksta šioje visuomenėje. Iš ko kito galime jo laukti?

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"