Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Nepagarba teisei ir kiti žaidimai 

2018 spalio 5 d. 06:00

Kadaise, bet rimtame tekste skaičiau, kaip Sovietų Sąjungoje vadinamojo atšilimo laikais, kai valdė Nikita Chruščiovas, buvo priimamai ir taikomi įstatymai. Maskvoje ėmė lankytis turistai, tačiau valdžia griežtai draudė savo piliečiams pirkti iš atvykėlių užsienio valiutą ir jos turėti. 

Už tai buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė – įkalinimas.

Gal netikėtai į rankas nukritusi valdžia taip apsvaigina, kad pamirštama teisės viršenybė prieš politinę valdžią?

Vis dėlto tokių bausmių grėsmė nesumažino sovietinių žmonių noro įsigyti tikros valiutos. Tada N. Chruščiovas davė komandą sugriežtinti įstatymą už spekuliacijas užsienio pinigais ir numatyti aukščiausią bausmę. Visi asmenys, areštuoti už šią veiklą iki įstatymo pakeitimo, irgi buvo nuteisti myriop – sušaudyti.

Istorija skamba absurdiškai, nes įstatymai negali įsigalioti atgaline data. Deja, Sovietų Sąjungoje nesąmonių netrūko. Tačiau šią istoriją norisi lyginti su dabartinės mūsų Seimo daugumos siekiu priversti įstatymą veikti į praeitį. Turiu galvoje valdančiųjų norą pakeisti partijų finansavimo modelį, kad atsiradusi nauja partija gautų valstybės pinigų. Stebiu ir negaliu atsistebėti žmonėmis, kurie dabar priklauso Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijai Seime. Dauguma jų – garbingo amžiaus, turėtų jau galvoti apie savo vardą po mirties, o ne apie varganus pinigus savo varganai partijai. Deja, tie žmonės viską daro, kad politologai ir ateities istorikai iš jų šaipytųsi.

Nepagarba teisei būdinga ne vien Seimo daugumai. Tuo taip pat „serga“ Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė, sugalvojusi šiemet pakeisti aukštųjų mokyklų dėstytojų veiklos vertinimo taisykles, tačiau jų veikimą nustačiusi ne nuo šių metų, o nuo 2013-ųjų. Ar tai ne tas pats sovietinis teisinis nihilizmas?

Bet gal Lietuva jau ne teisinė valstybė? Juk tokios valstybės veiklos laisvę riboja teisė. Visa žmonijos (ypač europietiškos civilizacijos) istorija liudija nuolatinį siekį riboti valstybės valdžią, neleisti jai įsismarkauti. Vienas europietiškos teisės tradicijos, susiformavusios jau XII amžiuje, bruožų apibrėžiamas taip: teisė yra viršesnė už politinę valdžią.

Vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose kilo konstitucionalizmo idėja. Konstitucionalizmas – tai politinių sistemų veikimas, pagrįstas valstybės valdžios galių ribojimo principais. Juos turime mokėti mintinai. Tai – įstatymo viršenybė, tautos suverenitetas, valdžių atskyrimas ir atskaitomybė piliečiams, žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

Deja, jau akivaizdu, jog publika, kurią kuklusis agronomas Ramūnas Karbauskis atsivedė į Seimą, pagarbos teisei nelabai jaučia. Gal netikėtai į rankas nukritusi valdžia taip apsvaigina, kad pamirštama teisės viršenybė prieš politinę valdžią? O gal tiesiog tokia tų žmonių politinė kultūra? Gal jie nuoširdžiai mano, jog dauguma gali daryti viską, o mažuma privalo paklusti?

Deja, jau akivaizdu, jog publika, kurią kuklusis agronomas Ramūnas Karbauskis atsivedė į Seimą, pagarbos teisei nelabai jaučia.

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad pagal požiūrį į teisės viršenybę „valstiečiai“ nėra pionieriai. Panašiai apsvaigę nuo gautos valdžios 1996 metais buvo ir konservatoriai. Kai kurie tuomet šnekėjo, kad į valdžią atėjo šimtui metų ir kad virš jų – tik Dievas. Rinkėjai tinkamai įvertino tokias kalbas (aišku, darbus taip pat) ir 2000-ųjų Seimo rinkimuose už konservatorius balsavo triskart mažiau žmonių.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Be abejo, „valstiečiai“ irgi bus įvertinti, tačiau kol kas jie žaidžia beveik nepralošiamą žaidimą. Seime kuria nesibaigiančias komisijas, turinčias parodyti, koks parsidavęs stambiajam verslui politinis elitas buvo iki tol. Tuo metu Vyriausybė, o konkrečiai – jos vadovas, pasirinko liaudžiai negalintį nepatikti žaidimą – kovą su prekybos tinklų nustatytomis didelėmis kainomis.

Gandų lygiu kalbama, kad pradėti šią kovą Sauliui Skverneliui patarė vienas garsus viešųjų ryšių specialistas ir kad ji truks iki prezidento rinkimų, kuriuose ministras pirmininkas lyg ir turėtų dalyvauti, nors viešai apie tokius ketinimus nėra pranešęs. Regis, pareiškimas apie kandidatavimą bus paskelbtas paskutinę akimirką, o kol kas „gerasis“ premjeras kovos su didelėmis kainomis, ir ne tik prekybos tinkluose, bet ir šilumos ūkyje.

Matyti, jog prezidento rinkimuose „valstiečiai“ naudosis tokia pat taktika, kokią taikė per 2016 metų Seimo rinkimus, kurie jiems buvo labai sėkmingi, – kalbėti žmonėms tai, ką šie nori girdėti. Kad mūsų parduotuvėse prekių kainos didelės (ypač lyginant su Lenkija), žino visi, išskyrus nebent vaikų darželių auklėtinius. Paprastų piliečių pasipiktinimas tokia padėtimi yra beribis – ir erdvės, ir laiko požiūriu, tad išlaikyti jų dėmesį kalbomis apie pernelyg dideles kainas galima gana ilgai, gal net iki gegužės mėnesio.

Tiesa, nesunku ir apsiskaičiuoti. Žmonės norės greito rezultato, o jo gali ir nebūti, nes kaip priversi prekybininkus mažinti kainas? Tačiau iš šios kampanijos mes, pirkėjai, turime galimybę šiek tiek išlošti. Juk nepakaks vien valdžios šnekų, ji privalės ir kai ką nuveikti, kad, pavyzdžiui, didėtų konkurencija. Vienas tokių būdų – kurti sistemą, leidžiančią gamintojams (ypač maisto produktų) parduoti savo produkciją tiesiai vartotojams, apeinant prekybos tinklus.

Apsiskaičiuoti galima ir kitu aspektu. Prasidėjus prezidento rinkimų kampanijai S. Skverneliui teks viešai diskutuoti su kitais kandidatais, todėl bus labai smagu stebėti, kaip premjerui seksis apginti kovos su didelėmis kainomis idėjas. Juk tarp pretendentų – net trys ekonomistai.

Kad ir kaip baigtųsi ta kova su kainomis, jau dabar aišku, jog S. Skvernelis į prezidento rinkimus eis kaip „paprastų“ piliečių kandidatas. Nežinia, juoktis ar verkti, bet tokį įvaizdį jam padeda kurti kitas „paprastų“ žmonių „gynėjas“ – stambiausias Lietuvos žemvaldys.

Po gero mėnesio sueis dveji metai, kai „valstiečiai“ perėmė šalies valdymą. Tuomet ir suskaičiuosime jų nuveiktus darbus. O kol kas galima įvardyti du „valstiečių“ veiklos bruožus – nepagarbą teisei ir viešųjų ryšių žaidimus.

Vytautas Dumbliauskas yra Mykolo Romerio universiteto docentas

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"