Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Naujos technologijos ir vartotojas 

2018 rugsėjo 5 d. 12:26

Visiems tenka susidurti su finansiniais reikalais ir dažnai kyla klausimų kaip tvarkyti savo finansus, kur investuoti lėšas. Paprastai tokiu atveju kreipiamasi į bankus ar į finansinius patarėjus, tačiau vartotojai ne visada būna tais patarimais patenkinti, kaip ir kitų bankų paslaugų kokybe.

Vartotojų teisių priežiūra ne tik bankininkystėje, bet ir daugelyje kitų sričių Lietuvoje galėtų būti geresnė, nes priežiūros institucijos gauna daug gyventojų skundų. Skundų skaičius sumažėtų, jei norminiai dokumentai būtų geresnės kokybės ir savo funkcijas efektyviai vykdytų gausios inspekcijos.

Ginčyti paslaugų tiekėjų darbą vartotojams yra sudėtinga, nes pateikusius skundus asmenis jie tuoj įtraukia į skolininkų gretas. Priežiūros institucijos savo ruožtu dažnai formaliai atsako į skundus, tad belieka kreiptis į teismus, nes neteisminė administracinių ginčų sistema veikia neefektyviai. Teismai užversti smulkiomis administracinėmis bylomis, taip smulkmenoms, kurias galima išspręsti geriau organizavus darbą, švaistomos valstybės lėšos ir gaištamas brangus žmonių laikas.

Bet pastaruoju metu atsirado galimybės vartotojams apeiti valstybės biurokratinę mašiną. Naujos technologijos atvėrė galimybes gauti finansinius patarimus tiesiogiai naudojantis dirbtinio intelekto sukurtais taip vadinamais „robo patarimais“ (robo-advise). Iš tiesų tai yra internetinės svetainės arba platformos, kur įvedus investuotojo pradinius duomenys automatiškai pateikiamas patarimas kokios investicijos jam labiausiai tinkamos. Tokių „robo“ patarėjų reikšmė sparčiai auga, didėja ir jų sandorių vertė, kuri jau siekia apie 430 mlrd. Eurų.

ES vartotojų organizacijos atliko tyrimą apie šių „robo“ finansinių patarėjų JAV ir ES patarimų naudingumą ir kokybę. Pasak tyrimo autorių, jie vertino investavimo patarimus pagal svarbius vartotojui kriterijus – paprastumas ir prieinamumas bei finansinis švietimas. Tyrimo metu nustatyta, kad“robo“ patarėjų mokesčiai už paslaugas yra mažesni negu paprastų finansinių patarėjų, o JAV veikiančių „robo“ patarėjų paslaugos yra pigesnės negu ES.

Kita vertus ES „robo“ patarėjų paslaugos ir pateikti patarimai yra lengvai suprantami, pateikiama reikalinga informacija, leidžianti geriau suprasti patarimo esmę, net tiems, kurie neturi įgiję finansinių žinių. Tačiau pažymėtina, kad įvedus tuos pačius duomenis, įvairių „robo“ patarėjų nurodytos investicijų kryptys ir galimi rezultatai žymiai skyrėsi, tad investuotojui belieka pačiam pasirinkti kokiu patarimu jis ketina naudotis optimistiškesniu ar pesimistišku.

Jei banko paslaugų kokybė netenkina dėl kitų banko paslaugų kokybės ar kainos galima sąskaita perkelti iš vieno banko į kitą. Sąskaita būtų tokiu pačiu numeriu, tad nereikia iš naujo pranešti apie sąskaitos pasikeitimą savo mokėtojams. Panašiai kaip dabar yra su telefonų numeriais, kuriuos galima perkelti iš vieno operatoriaus pas kitą.

ES ir Lietuvos teisės nustatyta sąskaitos perkėlimo procedūra yra gana paprasta – reikia pateikti pareiškimą bankui į kurį norima perkelti sąskaitą ir jo darbuotojai per 5 darbo dienas turėtų sutvarkyti visus formalumus.

Švedijoje, įsigaliojus naujai sąskaitų perkėlimo tvarkai, sąskaitų perkėlimas iš vieno banko į kitą išaugo 20 procentų.

Jau yra daug parašyta apie didelę investicijų į kripto valiutas riziką, perspėjimus apie tai investuotojams paskelbė ir valstybių centriniai bankai. Investuotojus susimąstyti turėtų paskatinti ir įvedamas tokių investicijų apmokestinimas. Nors ES Teisingumo teismas 2015 metais priėmė nutarimą, kad bitkoinai nėra apmokestinami PVM, bet nuo 2018 metų, kai kurios ES šalys – Vokietija, Jungtinė Karalystė ir kitos, priėmusius atitinkamus įstatymus, taiko kapitalo prieaugio mokestį investicijoms į bitkoinus ir kitas kripto valiutas.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ir ES institucijų ekspertė

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"