Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų 

2018 lapkričio 15 d. 10:23

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip: „Kaip ilgai gyvensiu?“ Žinoma, mums gali pakakti „tikiuosi, kuo ilgiau ir laimingai“. Bet valstybei planuojant ilgalaikę raidą ir būdus gyventojų gerovei didinti svarbu atsižvelgti į gyvenimo trukmę. Ypač siekiant kurti tokią pensijų sistemą, kuri ir užtikrintų orią senatvę kad ir kokio amžiaus sulauktų reikiamą darbo stažą sukaupęs gyventojas, ir leistų veiksmingai skirstyti valstybės išteklius vidutinei gyvenimo trukmei vis ilgėjant.

Kaip tik to buvo siekiama rengiant ir priimant įstatymus, kuriais nuo kitų metų reformuojama pensijų kaupimo sistema. Apie sukauptos pensijos dalies išmokėjimą ir keičiamą anuitetų tvarką buvo ir tebėra diskutuojama. Vis dėlto, į naujoves pažvelgus atidžiau, susidaro įspūdis, kad pokyčių kritika veikiau primena paprasčiausią daugeliui žmonių būdingą pasipriešinimą pokyčiams. Labai tikėtina, kad teigiamai reformuota išmokų tvarka ateityje taps rimta paspirtimi ir būsimiems pensininkams, ir jų artimiesiems.

Įsidėmėkite tris skaičius: 3, 10 ir 60 tūkstančių

Kitaip negu kiti su kaupimo reforma susiję pokyčiai, nauja išmokų mokėjimo tvarka turėtų įsigalioti ne kitąmet, o nuo 2020-ųjų. Kaip ir iki šiol, kad gautų fonde sukauptą pensijos dalį, žmogus turės sulaukti pensinio amžiaus arba išeiti į pensiją anksčiau, tada kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti sutartį, kad gautų išmoką.

Išmokos dydis ir forma priklausys nuo sukauptos sumos. Jeigu ji nesieks 3 tūkst. eurų, gyventojui sukaupta suma bus pervesta kaip vienkartinė išmoka. Jei gyventojas sukaupė daugiau kaip 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dalis taip pat bus išmokėta per vieną kartą. Pavyzdžiui, sukaupus 70 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų dalyviui bus išmokama kaip vienkartinė išmoka.

Sukaupus nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė šias lėšas dalyviui mokės lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį tol, kol jos pasibaigs. Svarbu pabrėžti, kad tol, kol tai vyks, fonde esantys pinigai bus toliau investuojami, gaunama grąža. Dalyvis galės pats nuspręsti rinktis rizikingesnį fondą ar palikti sukauptas lėšas mažiausiai rizikingame turto išsaugojimo fonde, taip pat, panorėjęs, keisti pensijų bendrovę.

Gyventojui mirus anksčiau, kol visos sukauptos lėšos jam ar jai dar nebuvo išmokėto, likusi dalis atiteks paveldėtojams. Pavyzdžiui, jei žmogus buvo sukaupęs 5 tūkst. eurų fonde ir iki mirties jam tebuvo spėta dalimis išmokėti tūkstantį, visa likusi dalis, įskaitant ir gautą grąžą, bus išmokėta paveldėtojams kaip vienkartinė išmoka.

Sukaupus nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė šias lėšas dalyviui mokės lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį tol, kol jos pasibaigs.

Kokybiškesnė senatvė, kad ir kaip ilgai gyventume

Įstatymų pakeitimams įsigaliojus daugelis kaupimo sistemoje dalyvaujančių dirbančiųjų, sulaukę senatvės, tikėtina, bus sukaupę 10–60 tūkst. eurų. Tokios sukauptos lėšos dalyviui būtų išmokamos anuiteto būdu. Asmuo galės pasirinkti, kokios rūšies anuitetą įsigyti – atidėtąjį ar standartinį.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kaip būtų mokamos išmokos pasirinkus atidėtąjį anuitetą? Tiesą sakant, ši išmokų forma su anuitetu turi nedaug ką bendro. Pasirinkus šį būdą, naujos įmokos nebemokamos, didžiausia (~85–90 proc.) sukauptos sumos dalis ir toliau lieka dalyvio pasirinktame antros pakopos pensijų fonde (mažiausios rizikos turto išsaugojimo fonde ar kitame didesnės rizikos fonde). Dalyvio sukauptą sumą pensijų kaupimo bendrovė toliau investuoja, taip pat pradeda šią sukauptą sumą kartu su gauta grąža lygiomis dalimis išmokėti periodiškai kas mėnesį. Ši pensijų fonde likusi dalis mokama pagal pensijų išmokų sutartį iki tol, kol dalyviui sueis 85 metai.

Ir tik už likusią sukauptos sumos dalį (~10–15 proc.) asmuo iš „Sodros“ įsigyja anuitetą arba garantiją, kad, jam sulaukus 85 metų, „Sodra“ pratęs mokėti panašaus dydžio pensijų išmokas visą likusį gyvenimą. Kad ir kokio garbaus amžiaus sulauktų, asmuo galės nesijaudinti, kad išmokų mokėjimas nutrūks. Svarbu pabrėžti, kad ta dalis sukauptos sumos, kuri lieka dalyvio pasirinktame antros pakopos pensijų fonde, yra paveldima, t. y. netekties atveju paveldėtojai gauna visą pensijų fonde likusią neišmokėtą sumą, o mažesnė sukauptos sumos dalis, sumokėta „Sodrai“ už pastarosios įsipareigojimą mokėti asmeniui pensijų išmokas perkopus jam 85 gyvenimo metus, nėra paveldima. Šia naujove – atidėtuoju anuitetu– turėtų susidomėti daugelis kaupiančiųjų.

Pasirinkusiems standartinio anuiteto rūšį visos sukauptos lėšos pervedamos „Sodrai“, kuri įsipareigoja visą likusį žmogaus gyvenimą mokėti išmokas kiekvieną mėnesį (be „Sodros“ dar mokamos senatvės pensijos išmokos). Vienintelė aplinkybė, kurią dera įvertinti renkantis standartinio anuiteto paslaugą, yra ta, kad sukauptos lėšos nebepaveldimos. Anuiteto gavėjui mirus, jo sutartis baigia galioti, išmokos niekam nebemokamos. Taip pat nėra aišku, ar „Sodrai“ pervestos lėšos bus investuojamos ar indeksuojamos ir kaip tai bus daroma.

Verta pažymėti, kad gyventojai turės ir trečią alternatyvą: visą sukauptą sumą palikti fonde, jei, pavyzdžiui, santaupų, senatvės pensijos, artimųjų paramos ar kitų gaunamų pajamų jam senatvėje pakanka. Tokiu atveju lėšos taip pat toliau investuojamos, gali būti gaunama investicinė grąža, o gyventojui mirus visa sukaupta suma yra paveldima.

Girdėti nuomonių, ar ne geriau būtų visą sukauptą sumą į pensiją išėjusiam sistemos dalyviui sumokėti iš karto, kad šis pats galėtų laisvai disponuoti pinigais. Bet čia reikėtų atsiminti svarbią detalę: mes nežinome, kaip ilgai būsime šiame pasaulyje, todėl negalime, gavę visą sukauptą sumą, ją išmintingai padalinti lygiomis dalimis, kad pinigų užtektų iki dienų pabaigos.

Atnaujinama pensijų kaupimo sistema padeda išspręsti svarbų klausimą, suteikiant sistemos dalyviui garantiją, kad didesnę pensiją jis gaus tol, kol bus gyvas, ir sudarant galimybę sukauptas lėšas toliau investuoti, o dalyviui mirus neišmokėtą pinigų dalį palikti paveldėtojams. Taip pasiekiamas vienas svarbiausių kaupimo sistemos tikslų – užtikrinti papildomą periodinių pajamų šaltinį senatvėje nesukeliant įtampos nei dirbantiesiems, nei valstybei, nei „Sodrai“. Kaupimo sistemos reforma turėtų paskatinti dar didesnį dirbančiųjų dalyvavimą, sukurti galimybes sparčiau ir daugiau kaupti senatvei.

Virgilijus Mirkės yra UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"