Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Lietuvos valdžios kontrastai: gerus dalykus daro tyliai, o nesąmones – garsiai 

2018 lapkričio 15 d. 20:02

Dveji metai mūsų valdžiai. Pusiaukelė, mediumas, liepto vidurys.Ir žinoma, kad privalome įvertinti gerbiamą valdžią iš komunikacinės pusės. Niekas nesiima šios atsakomybės, tad susėskim ratuku ir pašnekėkim.

Valdžia, pripažinkime, vertinama blogai. Ne tai, kad valdžia apskritai kada nors buvo vertinama gerai – lietuvis valdžią myli tik tada, kai arba jis pats valdžioje, arba minima valdžia, perbalusi ir drebanti, už parankių vedama ant ešafoto centrinėje miesto aikštėje. Visais kitais atvejais valdžioje durniai, nemokšos, vagys ir žulikai, ir kaip juos žemelė nešioja.

Komunikacijos klaidų tiek, kad kažkas iš jų parašys vadovėlį ir taps turtingas. Pažiūrėjus iš perspektyvos atrodo, kad pas juos ten realiai įdiegtas Sabotažo departamentas.

Bet nuostabiausia, kad pati valdžia deda kryptingas pastangas tokiai reputacijai kurti. Dirba, pluša, o dar po dvejų metų bėdavos, kad vėl tauta nedėkinga.

Nes pasižiūrėkim atvirai. Sugriuvo Lietuva per šiuos dvejus metus? Ne, ir tarsi nežada.

Buvo rusams parduota? Irgi lyg ir ne; kaip tik rusų ambasadorius dabar visiškoje izoliacijoje.

Demokratija žlugo? Opozicija Dimitravo sunkiųjų darbų lageryje, kaip 1937-aisiasi, akmenis tašo?

Ir vėl kažkaip neišeina teigiamai atsakyt.

Vietoje to valdžia demonstruoja stulbinamus kontrastus: ji daro gerus dalykus tyliai – ir nesąmones garsiai.

Pažiūrėkim patys.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Štai Susisiekimo ministerija pirmą kartą nuo karaliaus Mindaugo laikų pabandė įvesti tvarką Lietuvos geležinkeliuose – ir opa, įvedė. Pamenat „valstybę valstybėje“? Viskas, nebėr jos. Dar perasfaltavom oro uostą ir planuojam jo plėtrą, ir gal net nugriausim tą sovietmečio antkapį, vardu oro uosto pastatas. Dar prakalbom apie jūrų uosto augimą. Dar pirmą kartą per forever imtasi tvarkyt kelių tvarkymą. Daugybė gerų dalykų, ką?

O KAM? Kitąmet skirsim jau 2,05 BVP, planuojam statyt karinius miestelius, kariuomenė normaliai atnaujina equipment‘ą ir investuoja į ginkluotę bei plečia pajėgumus kariauti su naujomis grėsmėmis – kibernetinėmis atakomis, propaganda ir fake news. Dar ne pilni pajėgumai, bet jau gauna pinigų.

O SAM? Taip, apribojo laiką nusipirkt arielkai, bet čia du momentai. Pirma – ir gerai padarė, antra – tą patį, jei ne dar griežčiau, žadėjo konservatoriai. Alkoholizmas yra milžiniška problema, ir jei neišeina kitaip, tai bent jau taip reikia jį spręsti, ir valio, kad kažkas tai daro.

Dar SAM žada pagaliau sutvarkyti ligoninių tinklą Lietuvoje. Čia daug kas verkia jau dabar, bet realybė paprasta: arba mes dalinam pinigus mažesniam ligoninių skaičiui ir vežam pacientus į jas, arba toliau laikom ligonines tuštėjančiuose rajonuose ir mokam joms už naujus tomografus, remontą ir šildymą. Tik reik tada nesitikėt nei gerų algų medikams, nei to, kad talentingiausi gydytojai liks pas mus.

O Švietimo ministerija, tegu ir susimalusi su tuo etatiniu apmokėjimu, jungia aukštąsias mokyklas – iki šiol, priminsiu, visoms valdžioms tiko ir chiromantijos kursus įvedęs universitetas, ir bedarbius kalančios pedagoškės amžinas rektorius. Rezultate mes vėl pinigus išdalindavome vienodai ir talentams, ir nevykėliams, taip vietoj kelių stiprių universitetų gaudami daug silpnų; bet šiandieniame pasaulyje toks požiūris jau buksuoja, o rytoj jis išvis neveiks.

O Finansų ministerija kažkaip sugeba dar subalansuoti biudžetą ir visi analitikai sako, kad būsimai krizei jau esam geriau pasirengę, nei anąsyk. O Ūkio ministerija tempia investicijas ir taip bendradarbiauja su verslu, kad tie patys prekybininkai neseniai prisipažino tokio greito tempo nesitikėję. O URM pastato rusų ambasadorių į vietą, kai tas žvygteli apie Vanagą. O Energetikos ministerija patyliukais toliau atsijunginėja nuo Rusijos energijos tinklų ir stiprina mūsų Nepriklausomybę. O kokie nors policininkai dabar pasidarė naujas uniformas ir naujus, didesnius atlyginimus iš esamų resursų.

O dar urėdijų reforma (vėlgi – pirmąsyk per niekada), dar vaiko pinigai, dar vaikų nemušimo įstatymas (OK, šitą vėl nori atšaukt), dar ten kažkas.

Dar (giliai įkvėpkim) medicininių kanapių legalizavimas – pagal receptą, bet va bus proga hipsteriams į polikliniką pagaliau nueit.

Jei taip atidžiai pažiūrėsi, tai žmonės dirba, daro – ir netgi padaro. Ne viską – normalios mokesčių reformos su visuotiniu NT mokesčiu dar nėra, kaip ir 2,5 proc. BVP kariuomenei – bet negali sakyt, kad dyki sėdi.

Ir nesugeba apie tai papasakoti.

Nes kai reikia komunikuot, tai valdžia atsitraukia, įsibėgėja ir stačia galva lekia į sieną. Tada kartoja procedūrą, apsimesdama, kad toks planas ir buvo. Tada kartoja vėl.

Štai imasi košmarinti LRT. Kalba apie skaidrumą, valdymą – bet ten jau dabar yra nauja valdžia, gal pirma duokit jiems pavaryti?

Arba neduoda įrašo, kurio realiai niekam ir nereikia, bet čia jau principo reikalas, ar ne? Dar uždaro žurnalistams priėjimą prie jiems reikalingų duomenų, pažada atidaryti, neatidaro, vėl pažada, atidaro iš dalies, skundžiasi, gauna teismo ieškinį, krūvą neigiamo publicity, priešiškumą ir hashtag‘ą #premjereduokįrašą. Tada liūdi.

Kovoja su prekybos tinklais (realiai – vienu tinklu) ir tuo pat metu kviečia dar prekybos tinklų – girdi, ateikit, pakovosim ir su jumis. Jau einam, einam – linksi galvom tie tinklai ir traukiasi atatupsti, nes ką žinai, ką čia dar iškrės, geriau pasisaugoti.

Dar paaiškėja, kad vienas atskirai paimtas Seimo narys dar gali užtaisyti vaiką, nemokėti alimentų ir verkti, kad daugiau neguls su moterim. Kitas – nupirkti damai džipą. Trečias – dar kažką valstybiško nuveikti. Dar firminius tautinius kostiumėlius (kas baigėsi gerai, nes trigerino kompiuteriukų projektą), dar embrionų saugojimą iki Paskutiniojo teismo dienos.

Komunikacijos klaidų tiek, kad kažkas iš jų parašys vadovėlį ir taps turtingas. Pažiūrėjus iš perspektyvos atrodo, kad pas juos ten realiai įdiegtas Sabotažo departamentas.

Ir juk jei kilus norui daryt nesąmones žmonės greit atitrauktų rankas nuo klaviatūros, jiems būtų gyvent daug paprasčiau.

Je dar imtųsi pasakot, ką nuveikė ir ką planuoja – žiūrėk, po poros metų gal vėl išrinktų.

Bet kol kas tai negresia.

Tai su liepto viduriu.

Andrius Baranauskas – komunikacijos ekspertas. Šis tekstas pirmą kartą publikuotas Andriaus Baranausko „Facebook“ paskyroje

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"