Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Lietuvos „ukrainizacija“ 

2018 gruodžio 19 d. 06:00

Regis, reikia vis rimčiau kalbėti apie Lietuvos „ukrainizaciją“. Iš esmės tai reiškia transformaciją iš demokratijos į oligarchiją.

Apie šią tendenciją iš naujo signalizuoja praėjusią savaitę patvirtintas 2019 metų valstybės biudžetas. Palyginti su ankstesniais metais, biudžetas mažinamas, nors esama itin aštrių suinteresuotų socialinių grupių protestų, skatinančių jį didinti. Tai labai svarbi prielaida įtarti besiformuojančią oligarchiją.

Oligarchinėje sistemoje valstybės biudžetas nuolat kenčia, nes oligarchai siekia dviejų tikslų: kuo efektyviau panaudoti valstybės resursus savo verslui ir sumokėti kuo mažiau mokesčių. Jiems net apsimoka iš dalies kompensuoti nepakankamą viešojo sektoriaus finansavimą per korupciją.

Puikus pavyzdys – Ukraina. 1990 metais Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) ir biudžetas buvo labai panašūs į kaimynės Lenkijos. Šiandien Ukrainos BVP ir biudžetas – tris kartus mažesni už Lenkijos. Beje, dar klausimas, kiek galima pasitikėti duomenimis apie juodąja rinka garsėjančios valstybės BVP.

Žmonės pradeda vadovautis šnipų taisykle „niekuo nepasitikėk“, o tai galiausiai veda į atsiribojimą nuo politikos.

Trumpai tariant, mažas biudžetas – beveik neišvengiama oligarchijos pasekmė. Teisme nagrinėjama vadinamoji „MG Baltic“ byla aiškiau parodo šio principo veikimo mechanizmą: kaip mažų mokesčių siekis apsigręžia prieš mus pačius.

Jeigu viešajam sektoriui (o visų pirma – politinėms partijoms) nuolat trūksta pinigų, tai valdo tie, kurie gali suteikti papildomų finansų. Šiuo požiūriu įsidėmėtina spaudoje pateikta Raimondo Kurlianskio žodžių citata iš bylos medžiagos. Citatoje teigiama, kad susitinkant su „centriniais ar partijų žmonėmis“ galima jiems paaiškinti apie kai kuriuos pareigūnus: „Mums svarbu, kad šitas žmogus būtų čia.“

Taigi maži mokesčiai ne tik leidžia turtingiesiems vis labiau turtėti, bet ir atveria oligarchams kelius įgyti realią valdžią. Be to, mažas biudžetas garantuoja ir jų saugumą nuo teisėsaugos institucijų persekiojimo.

Jeigu valstybės jėgos struktūros nepakankamai finansuojamos, tai jų galima pareikalauti ištirti visus, įskaitant save patį – vis tiek rezultatų nebus.

Pavyzdžiui, pagal pirminį Vyriausybės pasiūlymą asignavimai Valstybės saugumo departamentui 2019 metų biudžete buvo sumažinti 6,7 mln. eurų. Kadangi šis sumažinimas sutapo su atlyginimų augimu, tai priverstinė ekonomija labiausiai palietė veiklos išlaidas – operacijų finansavimą.

„Lietuvos žinių“ tuomet kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė prašysiantis sugrąžinti VSD 4,2 mln. eurų. Iš tikrųjų jis paprašė sugrąžinti tik 2,5 mln. eurų, o galiausiai sugrąžintas tik 1 mln. eurų. Žvalgybos ir kontržvalgybos (taip pat ir vidaus saugumo) operacijų finansavimas išliko beveik perpus sumažintas.

Taip viską sutvarkius galima labai daug reikalauti iš VSD pareigūnų (dar apeliuojant ir į jų padidintus atlyginimus), o padaryti jie galės labai mažai. Sumažinus biudžetą, laikant visas įstaigas „už trumpo pavadžio“, teisėsaugininkai, priklausomai nuo jų pačių nusiteikimo, padaromi arba paklusniais, arba neįgaliais.

Įsibėgėjanti „ukrainizacija“ palengva sukelia ir kitų neišvengiamų pasekmių. Visų pirma, tampa nebeįmanoma pasitikėti viešąja informacija.

Oligarchams konkuruojant dėl valstybės resursų, žiniasklaida perkama ir jai įvairiausiais būdais daroma įtaka. Pradedant tiesiogine žiniasklaidos priemonių nuosavybe ir viešųjų ryšių technologijomis, baigiant papirkinėjimu per mokesčius ir informacijos viešinimo projektus.

Apie kai kurias manipuliacijas visuomenės nuomone praėjusią savaitę turėjome progos išgirsti iš kiek vėlokai apgailestaujančio 2003 metų Rolando Pakso rinkimų kampanijos vadovo Aurelijaus Katkevičiaus. Tai vertingas paliudijimas, kaip nesunku kurti nuotaikas ir rinkimų rezultatus.

Kai tokio tipo „informacija“ užpildo ir net perpildo viešąją erdvę, žmonės pradeda vadovautis šnipų taisykle „niekuo nepasitikėk“, o tai galiausiai veda į atsiribojimą nuo politikos. Šis šalutinis efektas, žinoma, tik dar labiau stiprina oligarchiją.

Gal ir per anksti kalbėti apie Lietuvą, kaip oligarchų valdomą valstybę, bet būtų gerai nebeslėpti, kad gyvename valstybėje, kurią oligarchai norėtų valdyti. Deja, kol kas nėra pagrindo tikėtis, kad ši tendencija artimiausiu metu išnyks.

Visuomenės nuotaikų struktūra nesukuria prielaidų laukti radikalių valdžios pokyčių. Net ir po 2020 metų Seimo rinkimų. Nors sociologai kalba apie dvipartinės sistemos („valstiečių“ ir konservatorių) formavimąsi, kol kas tik viena iš tų dviejų apklausose pirmaujančių partijų – „valstiečiai“ – gali surinkti pakankamai „satelitų“ koalicijai.

Kalbant tiesiai šviesiai, tai reiškia, kad politikoje kol kas matome vis aiškesnį ir ryškesnį oligarchų tarpusavio stumdymąsi, kurį kartais neišvengiamai nuramina jų bandymai tarpusavyje susitarti. Partija, kurią bent iš bėdos galima vadinti nuosekliai antioligarchine, regis, turės džiaugtis išsaugojusi tvirtas pozicijas opozicijoje.

Opozicijoje, kuri, kaip rodo biudžeto tvirtinimo istorija, ką nors padaryti gali kuo toliau, tuo mažiau.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"