Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Liberalų susitelkimo lūkestis 

2010 gruodžio 31 d. 00:00

Galbūt ir keista, bet liberalai, kaip politinė jėga, partija ar judėjimas, Lietuvoje yra paklausūs. Kitos partijos, skilusios ar tiesiog generavusios vidinį konfliktą, po kurio laiko prapuola į nebūtį. Jas galima aptikti tik savivaldos paribiuose. Čia toms partijoms atstovauja vienas ar keli žmonės, dar išsaugoję nesuprantamą ištikimybę partinei organizacijai ar jos lyderiui. Liberalų partijos - Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis - tebėra įtakingos ir savo ideologinį-vertybinį kontūrą išsaugojusios partijos. Tokia gebėjimo išlikti priežastis, matyt, yra didesnis nei likusiame politiniame lauke nuoseklumas ginant savo vertybines pozicijas, taip pat tai, kad jos nevengia ir nebijo naujovių bei struktūrinių pokyčių. Šios abi partijos gana drąsiai ir atvirai prieš kurį laiką ėmėsi reorganizuoti savo vidinę struktūrą: pasikeitė lyderiai, organizacijų valdymo tvarka. Verta pabrėžti, jog net visuomenė žvelgia į jas kitaip, suteikia joms daugiau šansų ateityje, nes būtent šios dvi partijos tampa pagrindinėmis aktyvaus jaunimo ir viduriniosios kartos politinių vilčių nešėjomis.

Šiandien akivaizdu, kad abi liberalų partijos panašios į suspaustą politinę spyruoklę, kurią atleidus dominuotų ne konservatoriai ar kairieji (čia kairiaisiais įvardiju ir "darbiečius", ir "tvarkiečius", ir socialdemokratus), o liberalai. Priežastis banali - aktyvi ir nerimstanti rinkėjų dalis, potencialiai palaikanti liberalus, yra arba mažai disciplinuota (jaunimas, taip ir neįgudęs balsuoti tvarkingai), arba emigravusi. Per rinkimus emigrantai būtų lemiama jėga, jei turėtų galimybę balsuoti neatsižvelgiant į tai, kur jų darbo ir gyvenamoji vieta. Taigi liberalų jau kelintą kartą Seimui teikiamas balsavimo internetu įstatymas yra ne tik naujos, modernios politinės Lietuvos įstatymas, bet ir politinių jėgų proporcijas Seime ardantis įstatymas, todėl jo nenori priimti nei kairė, nei dešinė.

Atrandama daug motyvų atmesti šį įstatymą. Vienas jų - galimas rinkimų falsifikavimo pavojus. Tačiau estų patirtis sako, kad klastojimo procentas išlieka maždaug toks pat. Realiai įeiti į rinkimų puslapį per banką yra pakankamai gerai piliečių saugomas

reikalas, nes tai privatus balsavimo, o svarbiausia - piniginių santaupų, laukas, todėl vargu ar kas nors labai norės įsileisti kitą į savo bankinę sistemą. Oponentai visada gali sugalvoti pateisinimų, kurie iškreiptų ir patį elektroninio balsavimo principą, ir teikiamą įstatymą. Iš tiesų toks neigimas rodo viena - mes atsisakome eiti koja kojon su progresu. Regime save tarpukario demokratijų vaizdiniais ir negalime nuo jų atsiriboti. Tačiau tie laikai jau seniai praėjo, o su jais gali baigtis ir Lietuvos politinis progresas.

Taigi liberalai yra tarsi galimo progreso katalizatoriai, bet... suskilusi politinė pozicija naudinga kitų taktiniams žaidimams. Jais naudojamasi ir balsuojant Seime, ir konfrontuojant su tomis kairiosiomis jėgomis, kurios siekia atsinaujinimo ir tolsta nuo populizmo (pasikeitus lyderiui Socialdemokratų partijoje atsiranda viltis).

Artimiausia išeitis ir tikslas liberalams turėtų būti intensyvus ėjimas į suartėjimą bei susiliejimą. Gal čia trukdo senų konfliktų žaizdos, gal jau trukdo ir naujos problemos - jaunimas laikosi savo ambicijų ir nenori prarasti turimų pozicijų susijungimo atveju. Tačiau visi tie pretekstai ir argumentai tėra kita senų, negatyvių inercijų apraiška, daugiau stabdanti liberalus, nei skatinanti veikti ir laimėti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"