Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kur tūno sovietizmas – valdžios politikoje ar visuomenės sąmonėje? 

2016 balandžio 13 d. 06:00

Neseniai vienas apžvalgininkas, rūpindamasis, kaip greičiau iš šiandienos lietuvių sąmonės išravėti sovietinį užkratą, kuris trukdo (nekritiškai? – aut.) džiaugtis vakarietiškos civilizacijos ir demokratijos teikiamais privalumais, ragino uždrausti Lietuvoje platinti rusiškus laikraščius, knygas, radijo bei TV programas, o į jų vietą brukti informaciją bei kultūrines programas anglų kalba. Esą tik tai gali mus ištraukti iš Rusijos įtakos bei atgrasyti nuo jos vyliaus.

Iš pradžių, prisipažinsiu, pasipiktinau ta idėja, matydama joje sveiko proto deficitą. Juk tai neregėtas žodžio, minties ir poreikių laisvės suvaržymas! Tačiau atidžiau pasižvalgius, palyginus, kas ką skelbia rusų, lietuvių bei „vakarų“ kalbomis, išvydau, kad tokiame siūlyme nėra nieko asmeniška, o tik nuoširdus (gal gerai apmokėtas?) rūpinimasis Lietuvos valdžios ir valdininkų armijos gerove. Juk kaip palengvėtų jų gyvenimas, jei bet kokią kritiką jų adresu būtų galima oficialiai priskirti Rusijos įtakai ir jų paveiktų Lietuvos piliečių idiotizmui!

Priešingu atveju, t. y. taikstantis su tuo, kad kai kurie piliečiai nesitenkina Lietuvos (ar anaiptol ne tokios jau laisvos nuo valdžios cenzūros Vakarų) žiniasklaidos informacija, o dar ir patys pasižvalgo po Rusijos informacinę erdvę, valdžia gali atsidurti keblioje padėtyje. Mat tuomet piliečiams paaiškėtų, kad ir Rusijoje – ne visi buki besmegeniai ar kagėbistai. Ten irgi esama intelektualų, politikų, kurie savo šalį mato kur kas aiškiau ir vertina kur kas kritiškiau nei gana paviršutiniški jų kolegos Vakaruose. O susipažinus su jų išvadomis ir įžvalgomis ima aiškėti, kad didžiausias pavojus Lietuvai – ne neva Rusijai palankūs sovietinės praeities neatsikratę pavieniai piliečiai, o pati Lietuvos valdžios politika, ypač jos pagimdyta tūkstantinė ir vis auganti biurokratų armija, kuri rūpestingai tebepuoselėja pačias ydingiausias sovietinės sistemos tradicijas.

Pasak buvusio prezidento Boriso Jelcino padėjėjo Viačeslavo Kostikovo, „nepaisant visų pastangų išsiveržti iš sovietų šalies, Rusija vis dar iki kelių nugrimzdusi į komunistinį liūną“. Sovietinis palikimas, jo nuomone, kyšo į sovietinę panašioje, faktiškai vienpartinėje sistemoje, sovietinio kirpimo profsąjungose, sovietiškai serviliškoje inteligentijoje, paklusnioje liaudyje. Dauguma deputatų irgi iš ten, iš sovietinės praeities, nes „vienbalsiai balsuoja už vienintelę partiją ir vyriausybę“. Matote panašumus į Lietuvą ir kai kurias kitas posovietines šalis? Taigi...

Tiesa, esama ir skirtumų, kuriuos pagimdė specifinė Rusijos istorija, geografija ir tautos mentalitetas. Tarp tokių – liaudies meilė „carui tėveliui“ ir pasitikėjimas jo tvirta ranka; visuotinis valdžios postų pavertimas ėdžiomis valdininkams (iš čia – visuotinė, nežabota korupcija); tikėjimas, kad valstybės galia dar tebematuojama divizijų skaičiumi ir teritorijos apimtimi, o ne, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės ekonominio, dvasinio, kultūrinio išsivystymo lygiu.

Mažai, gamtiniais turtais nelepinamai šaliai tokios ydos, išskyrus nebent meilę charizmatiškam lyderiui, praktiškai ne tai, kad nebūdingos, bet tiesiog neprieinamos.

Panašumų esama ir ekonomikoje. Rusijos Dūmos deputatė ekonomistė Oksana Dmitrijeva nurodo keletą Rusijos ekonomikos vystymosi stabdžių, nuo kurių nelaisva ir Lietuva. Viena, vis gausėja žmonių, gyvenančių ant skurdo ribos ar žemiau jos, todėl menksta tokios suskurdusios visuomenės perkamoji galia. Antra, suvargęs verslas. Mat mažėjant visuomenės perkamajai galiai, mažėja verslo produkcijos paklausa. Trečia, stinga mokesčių lengvatų pradedantiems verslininkams, o kreditai pernelyg brangūs. Rezultatas – visuotinė stagnacija, kai valstybė nejudėdama sėdi ant savo rezervinių fondų, verslas – ant nejudančių pinigų, o gyventojams – bado dieta.

Iš čia išplaukia išvada, kuri turėtų priversti suklusti ir Lietuvą – nejau nesuprantama, kad šalis, kurios skurdi visuomenė, niekada negalės būti lygiateisė partnerė tarptautinėje arenoje?

Dar viena Rusijos problema politikė laiko ne tik ekonominę, bet ir socialinę visuomenės apatiją: žmonės neprotestuoja prieš skurdą. Turimi galvoje ne mitingai ir demonstracijos, o savarankiškos žmonių pastangos išbristi iš skurdo ir apatijos. Be to, jau svyra rankos ir vidurinei klasei... Toks įspūdis, jog visi – ir tauta, ir verslas, ir vyriausybė – pasislėpė po šiekštu ir tūno, laukdami krizės pabaigos. Tačiau toks kolektyvinis sąstingis, be jokio judėjimo į priekį, dar labiau blogina ekonomikos padėtį.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Lietuvoje irgi esama apatijos. Apatiški verslas ir Vyriausybė. O tauta visai neapatiška. Ji sparčiai juda... lauk iš Lietuvos.

O tai jau – gyva bėda, gal net didesnė už Rusijos visuomenės apatiškumą.

Laimė ar nelaimė, bet ta bėda jau tikrai ne sovietinis paveldas. Pasididžiuosime?

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"