Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kova su alkoholiu – velnias slypi detalėse 

2017 rugpjūčio 28 d. 09:44

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pasidžiaugė vyriausybės pasiekimais kovoje su alkoholio vartojimu. Jo teigimu, skaičiai rodo, kad buvo pasirinkta teisinga taktika. Per pirmus septynerius šių metų mėnesius pastebimai sumažėjo silpnųjų alkoholinių gėrimų pardavimo statistika. Gal čia tikrai galima būtų paploti mūsų vyriausybei ir padėti tašką šioje temoje, tačiau S. Skverneliui vis gi reikėtų atsargiau girtis pasiekimais, nes velnias, kaip žinia, slypi detalėse.

Pirmiausiai pateikim citatą iš BNS pranešimo apie sumažėjusį alkoholio pardavimą, kad vėliau galėtume atlikti šių duomenų analizę: „Per septynis šių metų mėnesius labiausiai sumenko didmeniniai (per akcizinius sandėlius) alaus pardavimai – 14,5 proc., tarpinių produktų – 12,4 proc., vyno realizuota 5,9 proc. mažiau, o spiritinių gėrimų – 8,5 proc. daugiau“.

Ką mes sužinome iš aukščiau pateiktos citatos? Pirmiausiai tai, jog vadinamieji mažmenininkai pirko iš didmenininkų mažiau silpnųjų alkoholinių gėrimų, nei pernai. Išvada čia iš tikrųjų turėtų būti palanki vyriausybei – akivaizdu, kad padidėjus alaus ir vyno kainoms jų paklausa smuko. Tačiau tie patys skaičiai rodo, kad tokioje situacijoje natūraliai išaugo spiritinių (t. y. – stipriųjų) alkoholinių gėrimų paklausa. Todėl čia galima padaryti kiek kitokią išvadą, nei norėtųsi S. Skverneliui – realus alkoholio vartojimas greičiausiai pakito menkai. Tiesiog dalis žmonių, besivadovaujant ekonomine logika, nusprendė, jog dabar Lietuvoje pigiau ir efektyviau vartoti stipriuosius alkoholinius gėrimus, nes alus ir vynas tapo mažiau prieinami.

Kol Vyriausybė džiaugiasi mitiniais pasiekimais – žmonės demonstruoja prigimtinį gudrumą, didindami šešėlinės rinkos apimtis ar skatindami kaimynų ekonomiką.

Paminėkime ir tai, kad didindami akcizą alkoholiui valdantieji labiausiai pakėlė jį būtent silpniems alkoholiniams gėrimams. Tame pačiame cituotame BNS pranešime nurodoma, kad „nuo kovo pradžios akcizai labiausiai išaugo alui ir vynui – iki 112 proc., o etilo alkoholiui – apie 23 procentais“. Tokia disproporcija, beje, gali leisti kelti klausimą, ar valdantieji neproteguoja tam tikrų gamintojų interesų? Tačiau, neturint aiškių tokio įtarimo įrodymų, grįžkime prie statistikos.

Pateikti skaičiai jokiu būdu neatspindi visos situacijos. S. Skvernelis turėtų tai žinoti ir, atitinkamai, suprasti, kad jo pasigyrimas turi skystoką pagrindą. Pradėkime nuo to, kad mes nežinome, kaip kito dinamika šešėlinėje alkoholio rinkoje, kuriai, beje, oficialus akcizo didinimas yra itin palankus. Turint galvoje, kad šioje rinkoje dominuoja būtent stiprūs alkoholiniai gėrimai (nelegaliai iš Baltarusijos įvežama degtinė bei vietinės gamybos pilstukas), o jų pardavimai net pagal oficialius duomenis padidėjo, tai nenustebčiau, jei ta pati tendencija veiktų ir šešėlį.

Skaičiai neatspindi ir to, kiek Lietuvos gyventojų persimetė pirkti silpnąjį alkoholį pas kaimynus. Ekonominis turizmas į Lenkiją nėra naujas reiškinys, o padidėjus akcizui alkoholiui dalis Lietuvos gyventojų atrado, jog šią produkciją pigiau galima įsigyti ir pas „braliukus“ latvius. Laisvas žmonių ir prekių judėjimas yra vienas iš esminių Europos Sąjungos prioritetų ir pranašumų, tad valdantieji galėtų nebent pasigirti tuo, kad jie tokiu egzotišku būdu priminė apie minėtą faktą Lietuvos žmonėms.

Viskas, kas čia parašyta – jokių būdu nepaneigia, jog nesaikingo alkoholio vartojimo problema yra tarp nemalonių Lietuvos aktualijų ir, juo labiau, nereiškia, kad Vyriausybė neturėtų kreipti į tai dėmesio ir nebandyti šios problemos spręsti. Tačiau vienintelis klausimas yra susijęs su priemonėmis ir jų efektyvumu.

Kovojant su alkoholio vartojimu visada atsiranda esminė dilema, ką pasirinkti – draudimą ar švietimą? Patirtis rodo, kad mūsų valdžia, nepriklausomai nuo to, kas yra koalicijoje, yra linkusi į draudimus. Be jokių abejonių galima suprasti politinę tokio pasirinkimo logiką. Draudimas imituoja ryžtingą veiksmą, leidžia pasiekti gražių skaičių, išstumiat dalį realios problemos už statistikos regėjimo lauko ribų (t. y. – į šešėlį) bei, atitinkamai, pelnyti greitų politinių dividendų. Pastarasis aspektas irgi yra svarbus, nes politinėms jėgoms svarbu „parodyti efektyvumą“ iki naujojo rinkiminio ciklo. O kur dar malonumas pademonstruoti, kad valdžia yra „išmintinga“, o plebsas tiek kvailas, kad jo gyvenimą – jo paties labui – būtina reguliuoti draudimais ir apribojimais?

Tačiau draudimų ir apribojimų kelias, mano asmeniniu įsitikinimu, iš tikrųjų yra klystkelis. Teigiama, kad uždraustas vaisius yra saldus, tad kol Vyriausybė džiaugiasi mitiniais pasiekimais – žmonės demonstruoja prigimtinį gudrumą, didindami šešėlinės rinkos apimtis ar skatindami kaimynų ekonomiką.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tik švietimas leistų pasiekti realių rezultatų. Pasaulyje yra nemažai dalykų, kurie vienaip arba kitaip kelia pavojų žmonėms. Dėl šios priežasties vairuoti automobilį leidžiama tik turint tam teisę (t. y. praėjus apmokymus ir išlaikius egzaminą), lygiai taip pat apmokymus reikia praeiti ir norint įsigyti ginklą. Žinoma, tiesioginė analogija su alkoholiu čia netinka, tačiau daugelio problemų galima būtų išvengti įdiegus alkoholio vartojimo kultūrą. Nei automobilis, nei ginklas, nei alkoholis savaime nėra blogis. Problemos atsiranda dėl netinkamo elgesio, ar, kalbant apie alkoholį, nesaikingo vartojimo.

Švietimas ir kultūros formavimas yra ilgas kelias. Problema yra ir ta, kad pasirinkus šią priemonę – nėra aiškių receptų, kaip ją įgyvendinti. Švietimo kelias yra bandymų ir, kas be ko, klaidų kelias. Be to, jis pirmiausiai nukreiptas į ateities kartas ir žymiai menkiau gali padėti tiems, kas jau neišmoko saikingai ir kultūringai vartoti alkoholio. Kitaip sakant, tai irgi nėra idealus receptas, tačiau potencialiai jis žymiai efektyvesnis ir perspektyvesnis, nei draudimas.

Kita vertus, mūsų dabartinės politinės kultūros (kurią irgi reikia ugdyti) aplinkoje būtų naivu tikėtis, kad valdžios vyrai ir moterys pradės teikti pirmenybę švietimo, o ne draudimo priemonėms. Kaip ir minėta, šis kelias negali atnešti greitų politinių dividendų ir galimybės pasigirsti čia ir dabar „realiai matomais“ rezultatais.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"