Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kodėl atrodo, kad maistas brangsta greičiau, nei didėja pajamos? 

2019 kovo 15 d. 10:53

Daugiau nei trečdaliui lietuvių susirūpinimą kelia kylančios maisto produktų kainos. Toks nerimas per gyventojų apklausas pastebimas jau daugiau nei penkeri metai. Vis dėlto, vertinant maisto produktų kainas retrospektyviai, matyti, kad jos per dešimtmetį padidėjo beveik dvigubai mažiau nei pensijos ir daugiau kaip du kartus mažiau nei vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Tad kodėl vis tiek daugelis žmonių akcentuoja kainų augimą?

Mažiausias pajamas gaunantys žmonės kainų svyravimus jaučia labiau. Absoliuti dauguma (daugiau nei 90 %) gyventojų mano, kad kainos kyla, tačiau jų padidėjimą gyventojai jaučia skirtingai. Mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms kainų pokyčiai yra skausmingesni nei tiems, kurie gauna didesnes pajamas. Duomenys rodo, kad jie didžiąją dalį pajamų išleidžia būtiniausiems produktams, tad natūralu, kad net menkiausias kainų pasikeitimas gali turėti poveikį jų biudžetui. Pavyzdžiui, dar neseniai apie du trečdalius mažesnes pajamas gaunančių gyventojų grupės visų išlaidų sudarė maistui ir būstui (elektra, dujos, šildymas ir kt.) skirtos išlaidos, o apie vidutines pajamas gaunančių asmenų – apie pusė visų išlaidų.

Kainų ir pajamų augimo dinamika 2008–2018 m.
Kainų ir pajamų augimo dinamika 2008–2018 m.

Pesimistines nuotaikas lemia ir neišblėsusi skaudi patirtis. 2006–2008 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo daugiau nei pusantro karto, panašiai pakilo ir darbo užmokestis, bet, prasidėjus finansų krizei, ekonomikos nuosmukis pastebimai pristabdė pajamų augimą ir tai užsitęsė apie penkerius metus. 2009–2015 m. vidutinė pensija didėjo lėčiau, o vidutinis darbo užmokestis – panašiu tempu kaip vidutinės maisto kainos. Tuomet kai kurie gyventojai, tikėtina, labiau pajautė perkamosios galios sumažėjimą. Tikėtina, kad įsiminta neigiama patirtis iki šiol yra išlikusi atmintyje, todėl žmonės labiau pastebi ir akcentuoja kainų kilimą, o ne didėjančias pajamas. Vis dėlto situacija pastaraisiais metais nesuteikia pagrindo pesimistinėms mintims: tiek vidutinė pensija, tiek ir vidutinis darbo užmokestis didėjo maždaug keturis kartus greičiau nei maisto kainos.

Išsamiau apie kainas ir infliaciją Lietuvoje skaitykite kovo 27 d. pasirodysiančioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.

Paulius Morkūnas YRA Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika