Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Ko tikėtis iš Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto? 

2018 spalio 17 d. 06:00

Seime svarstomas Aplinkos ministerijos parengtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas, kuris palies nereto žemės savininko ar kito žemės naudotojo teisėtus interesus.

Turbūt kiekvienas žemės sklypo savininkas savo žemės sklypu nori naudotis nepriklausomai, savo nuožiūra, nes tai yra jo nuosavybė. Tačiau ne kiekvienas gali „džiaugtis“ nuosavybės neliečiamumo principu. Neretas susiduria su ūkinės ar kitokios veiklos apribojimais – specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, taikomomis jo sklype. Pavyzdžiui, žemės savininkui gali būti nustatytas draudimas ne tik sodinti tam tikrus augalus, vykdyti žemės darbus, bet ir statyti ar rekonstruoti pastatus.

Iki šiol ūkinės ar kitokios veiklos apribojimai buvo nustatyti skirtingais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvę galima riboti tik įstatymo lygmeniu, nutarė visus ūkinės ar kitokios veiklos apribojimus susisteminti ir nustatyti vienu įstatymu.

Taigi įdomu, kaip siūlomas įstatymo projektas paveiks čia jau minėtų asmenų teises bei pareigas ir į kieno interesus bus atsižvelgta labiausiai – žemės savininkų ir naudotojų ar valstybės ir kitų veiklą vykdančių subjektų?

Valstybės vaidmuo sutartiniuose šalių santykiuose

Tiek dabartinis, tiek ir naujasis reguliavimas numato, kad siekiant taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tenkinant viešąjį interesą, turi būti gautas žemės sklypo savininko sutikimas, kuriame turi būti aptartas nuostolių atlyginimo klausimas.

Įstatymo projekte įtvirtinta, kad nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu, tačiau atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas.

Atrodo, kad šalys ir toliau išlaikys teisę laisvai tartis dėl nuostolių atlyginimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į įstatymo projekto nuostatoje įtvirtintus žodžius „šalių susitarimu“. Ši nuostata gali būti aiškinama taip, kad šalys neprivalės vadovautis atitinkamomis kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikomis.

Tačiau tikėtina, kad, šalims nesusitarus ir ginčui persikėlus į teismą, nuostolių atlyginimą teismas apskaičiuos remdamasis nurodytomis metodikomis. Kyla klausimas, kokiomis? Įstatymo projekte nėra nurodyti konkretūs nuostolių apskaičiavimo metodikas įtvirtinantys įstatymai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Vis dėlto manytina, kad tokiu atveju teismuose sumažėtų ginčų dėl nepagrįstų reikalavimų atlyginti neproporcingo dydžio kompensacijas.

Neaptartas nuostolių atlyginimas – ne kliūtis reikalauti jų atlyginimo

Nusiminti neturėtų ir tie žemės savininkai, kurių iki įstatymo projekto įsigaliojimo duotame sutikime nuostolių atlyginimas nebuvo aptartas.

Šie žemės savininkai dėl nuostolių atlyginimo turės teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios taikomi įstatymo projekte nurodyti apribojimai, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o kai tokio nėra – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių, arba, jei nepavyksta susitarti, – į teismą, ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Siekiant taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tenkinant viešąjį interesą, turi būti gautas žemės sklypo savininko sutikimas, kuriame turi būti aptartas nuostolių atlyginimo klausimas.

Nuostolių atlyginimo tvarka taps paprastesnė?

Nuo šiol žemės savininkai, valstybinės ir savivaldybės žemės patikėtiniai bei kiti žemės naudotojai galės tikėtis kompensacijų išmokėjimo dėl nuostolių, patiriamų dėl įstatymo projekte taikomų apribojimų.

Vyriausybė patvirtins nuostolių, atsiradusių dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tenkinant viešąjį interesą, kompensavimo metodiką, kuri numatys kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Kaip nurodyta įstatymo projekte, kompensacijos bus išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus.

Tačiau tikėtina, kad kompensacija neapims visų realiai patiriamų nuostolių. Ką tokiu atveju daryti išmokamos kompensacijos dydžiu nepatenkintam asmeniui?

Naujasis reguliavimas numato, kad tais atvejais, kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą.

Teks mokėti ir valstybei

Naujuoju reguliavimu siūloma nustatyti, kad reikalauti nuostolių atlyginimo bus įgalioti ir valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai. Iki šiol praktikos atlyginti nuostolius šiems subjektams nebuvo.

Įstatymo projekte numatyta, kad sutikimą davusio valstybinės žemės patikėtinio nuostolių dydis bus apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami Vyriausybės nustatyta tvarka, o savivaldybės žemės patikėtinio nuostoliai – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, viešojo intereso tenkinimo atveju kompensacijos išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip ir žemės savininkams ar kitiems žemės naudotojams.

Ar jau dabar reikėtų atsižvelgti į įstatymo projekte numatytus reikalavimus?

Ne tik žemės savininkai, bet ir teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų, statybų ar kitos veiklos projektų rengėjai turės susirūpinti dėl rengiamų dokumentų ir projektų atitikties įstatymui, jeigu šis bus priimtas. Siūloma nustatyti, kad iki įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti anksčiau čia minėti dokumentai ir projektai turės atitikti naujuosius įstatyme numatytus reikalavimus.

Tai reiškia, kad žemės savininkas, davęs sutikimą dėl įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo tuo metu, kai pvz., statybų projektas dėl tam tikro statinio jau pradėtas rengti, turi laikytis nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų toje teritorijoje, ir nevykdyti draudžiamos veiklos.

Kaip iki įstatymo įsigaliojimo reikėtų elgtis rengėjui?

Priklausomai nuo nurodytų dokumentų ar projektų rengimo stadijos, rengėjams siūlytina kuo greičiau pereiti į baigiamąją šių dokumentų ar projektų rengimo stadiją, t. y. patvirtinimą, arba jau dabar atkreipti dėmesį į įstatymo projekte numatytus reikalavimus, kurių, priėmus įstatymą ir jam įsigaliojus, bus privalu laikytis.

Vis dėlto kyla klausimas, ar tokios nuostatos įtvirtinimu nėra pažeidžiami teisės aktų neturėjimo atgalinio veikimo galios, asmenų teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių principai?

Taigi, apibendrinus, vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių bei kitų žemės naudotojų interesai bus labiau užtikrinti, yra sunku. Atrodo, kad čia aptartos ir kitos įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos sukelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų.

Parengė Mingailė Mikūtaitė, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininkė

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"