Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kiekybė ir kokybė, arba politinio manipuliavimo paradoksai 

2019 vasario 18 d. 09:44

Naujoji valdančiųjų iniciatyva, kurią neįmanoma ignoruoti – referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Pats klausimas dėl Lietuvos parlamento narių skaičiaus, žinoma, gali būti politinės ir visuomeninės diskusijos objektu (gal iš tikrųjų šį skaičių reikėtų didinti – kaip siūlo politologas Mažvydas Jastramskis). Tačiau šiuo atveju situacija yra sudėtingesnė. Vertinant kontekstą, galima teigti, jog nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyvos stipriai dvelkia populizmu.

Ko gero, nebūsiu labai originalus, nes jau daug kas pareiškė savo nuomonę aptariamos iniciatyvos klausimu, tačiau pamėginsiu reziumuoti, kas man kelia nerimą ir pasipiktinimą. Tačiau prieš tęsdamas noriu konstatuoti, kad regzdami politines manipuliacijas valdantieji yra palyginti nuoseklūs. To iš jų neatimsi, tad tebūnie tai vienintelis komplimentas jiems šiame tekste.

Pritarsiu minčiai, jog visas balaganas dėl referendumo sumanytas tam, kad prieš prezidento rinkimus būtų galima mobilizuoti vadinamuosius protesto rinkėjus. Šis elektoratas labiausiai būtų linkęs palaikyti būtent LVŽS kandidatą Saulių Skvernelį. Prisiminkime, kad valdžioje esantys „valstiečiai“ paradoksaliai siekia išnaudoti prieš vadinamąjį politinį elitą ir valdžią nukreiptą retoriką, t. y. įgyvendina „bičių prieš medų“ taktiką. Kitas paradoksas – tai veikia, nes ši taktika skirta prastai politikoje besigaudančiai bei stereotipiškai mąstančiai visuomenės daliai. Tarp stereotipų ir politinių mitų, kurie valdo minėtą neorganizuotą piliečių bendruomenę, gajus įsitikinimas, kad „visi esantieji valdžioje yra vagys“, kad „bet kokia valdžia yra bloga“, kad žmonės eina į politiką norėdami gauti „vietą prie lovio“ ir pan. Minėtai visuomenės daliai galimybė sumažinti Seimo narių, t. y. „vietų prie lovio“, skaičių yra pagunda, kuriai sunku atsispirti.

Sumažinus parlamento narių skaičių, bus lengviau keisti Konstituciją, o tai irgi yra potencialių pavojų šaltinis.

Kodėl vadinu tai pagunda? Nes besivadovaujantiems visais minėtais stereotipais galimybė balsuoti referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo atrodo kaip šansas atkeršyti nekenčiamai valdžiai, įkąsti jai. Tokia logika besivadovaujantys žmonės net nesupras, kaip LVŽS juos apgavo ir kad iš tikrųjų jie rizikuoja įkąsti patys sau. Atsiverčiame Konstituciją ir skaitome antrą straipsnį: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Tada galime savęs paklausti, kaip Tauta įgyvendina šį principą? Šiuolaikiniame pasaulyje negalime kalbėti apie klasikinį „graikiškos antikinės demokratijos“ modelį, kai visus miesto piliečius buvo galima sukviesti į vieną aikštę ir priimti sprendimus balsuojant tiesiogiai. Atsakymas į iškeltą klausimą randamas Konstitucijos ketvirtame straipsnyje: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“

Taigi Seimo nariai kaip tik ir yra tie demokratiškai išrinkti atstovai, per kuriuos Tauta įgyvendina savo suverenią galią. Tačiau dabar, įgyvendindama galią tiesiogiai, t. y. balsuodama referendume, Tauta gali apriboti atstovavimą sau vienoje pagrindinių valdžios institucijų. Tai dar vienas paradoksas, kuriuo „valstiečiai“ sumaniai manipuliuoja.

Kaip minėta, visai įtikimai skamba versija, jog ši manipuliacija sugalvota siekiant pritraukti į prezidento rinkimus, su kuriais sutampa referendumas, vadinamąjį nepatenkintąjį elektoratą, kuris daug burba, tačiau dažniausiai yra politiškai pasyvus. Valdžia šiai visuomenės daliai yra „kažkas mistiška“ ir ten „ir taip viskas jau nuspręsta“. Taip mąstantys žmonės prie balsadėžių neina, nes nemato prasmės.

Tačiau minėtos manipuliacijos pasekmės gali būti kur kas rimtesnės, nei atrodo.

Čia vėl verta pavartyti Konstituciją ir prisiminti Seimo galias. Pavyzdžiui, Lietuvos sienos gali būti keičiamos tarptautine sutartimi, kai tam pritaria ne mažiau kaip keturi penktadaliai Seimo narių (10 straipsnis). Sumažinus parlamento narių skaičių atitinkamai sumažės ir parlamentarų, kurie gali lemti valstybės sienos pokyčius, skaičius. Hibridinių karų eroje toks aspektas tampa papildomų įtampų ir pavojų šaltiniu.

Be to, nepamirškime, kad Seimas, be kita ko, svarsto ir priima Konstitucijos pataisas (67 straipsnis). Čia irgi galioja proporcingumo principas. 148 Konstitucijos straipsnyje nurodoma, jog pagrindinio šalies įstatymo pakeitimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių. Kitaip sakant, sumažinus parlamento narių skaičių, bus lengviau keisti Konstituciją, o tai irgi yra potencialių pavojų šaltinis.

Reziumuojant galima paminėti, jog yra įprasta sakyti, kad svarbi yra kokybė, o ne kiekybė. Su tokiu teiginiu būtų sunku ginčytis, tačiau dabartinėje iniciatyvoje mažinti Seimo narių skaičių matomas tik kiekybinis aspektas, o apie kokybę sunku būtų kalbėti. Be to, parlamento narių skaičiaus mažinimas kaip tik gali lemti ir kokybės mažėjimą – tiek politinių sprendimų, tiek bendrai lietuviškos demokratijos, aukojamos dėl pigaus populizmo.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika