Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kaip Vanagas tapo Ramūno šaške 

2018 spalio 9 d. 11:00

Ant bangos Adolfas Ramanauskas – Vanagas sūpuojasi beveik metus. Į dėmesio centrą partizanų vadą pastatė Rūtos Vanagaitės teiginiai, esą ji surinkusi įrodymų, jog šis buvo KGB agentu ir prisidėjo prie Holokausto.

Istorikai tokius diletantiškus teiginius iš karto atmetė. Tada sukruto visuomenė. Tada 2018-ieji Seimo nutarimu buvo paskelbti Adolfo Ramanausko – Vanago metais. Tada 2018-aisiais buvo atrasti partizanų vado palaikai. Visi džiūgavo. Tada vyko iškilmingos jo laidotuvės Antakalnio kapinėse. Per tą laiką buvo rašomos knygos. Per tą laiką vis rasdavosi įvairių visuomenės iniciatyvų, skirtų pasipriešinimo kovų istorijai. Nemeluoju, daugmaž kas savaitę kažkur Lietuvoje įvyksta koks nors žygis vienos ar kitos apygardos partizanų takais.

Staiga, Vanago metams pamažu judant link pabaigos, po ilgo ir saldaus miego nubudo Ramūnas Karbauskis, pareikšdamas, kad partizanų vadą derėtų paskelbti visos valstybės vadovu. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pranešime spaudai teigiama, kad „pasipriešinimo okupacijai istorija yra verta didesnio istorikų ir visuomenės dėmesio“.

Jei kažką tokio Seime būtų pasiūlęs bet kuris kitas parlamentaras ir ne tokiu laiku, kai valdantieji, regis, nepaliauja bandyti visuomenės pakantumo ribų, gal būtų mažiau pikta – apie istorinį tokių pretenzijų pagrįstumą nekalbėsiu.

Čia įdomesnis kitas niuansas. Kalbėti apie visuomenės dėmesį sau leidžia ypata, partizanų istorijai neskyrusi dėmesio tuomet, kai vienas iš jo bendražygių kažkokio užtemimo metu trynė ribą tarp partizanų ir stribų. Ypata, taip jau nutiko, esanti vienu svarbiausių valstybės politinių žaidėjų, ypata, nesugebėjusi sudalyvauti Adolfo Ramanausko – Vanago laidotuvėse. Ypata, kuriai laisvės kovų istorija, panašu, niekada itin nerūpėjo.

Iki dabar.

Visai Lietuvai po šeštadienio laidotuvių dar skendint savotiškoje triumfo būsenoje ta pati ypata staiga nusprendė tapti partizanų kankinystės apologetu.

Panašu į bandymą kampe užspeistą šaškę šuoliuojant per lentą paversti dama.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"