Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kainų augimas pasiekė piką. Kada atsipūsime? 

2017 rugsėjo 30 d. 06:00

Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) kainų augimo čempione. Šis titulas mūsų žmonėms nieko gero nereiškia. Šių metų rugpjūtį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Pagrindinis veiksnys, šokdinantis kainas, – brangstančios paslaugos. Ekspertai skelbia, kad kainų burbulas pasiekė piką. Tai nereiškia, kad jis staiga sprogs, ir mes lyg niekur nieko grįšime į kadaise buvusių kainų lygį. Tačiau tikėtina, kad kitąmet atsipūsime – kainos turėtų nustoti varginti gyventojus nepavejamais tempais.

Ir anksčiau buvo tikėtina, kad Lietuva, atsidūrusi ES ir euro zonoje, nori nenori pagal kainas artės prie kitų valstybių kainų. Tiesa, daugeliui žmonių šis procesas, vadinamas konvergencija – kainų suvienodėjimu, tapo skausmingas. Atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos tokiu tempu neaugo. Žmonės vis sunkiau įperka net būtinąsias prekes, ypač regionuose.

Besipučiantis kainų burbulas turi pasekmių. Išaugusi infliacija mažina žmonių perkamąją galią, pagrindiniu mažmeninės prekybos augimo veiksniu tampa kylančios kainos, bet ne prekių kiekio didėjimas, todėl lėtėja vidaus vartojimas, nuo kurio tiesiogiai priklauso mūsų BVP augimas. Visa tai rodo lėtesnį šalies ūkio artėjimą prie ES vidurkio.

Lietuvoje kainas kilti privertė ne tik augantys atlyginimai. Politikai irgi prisidėjo prie infliacijos didinimo.

Darbuotojų noras gauti didesnes algas – natūralus, bet būtent spėrus jų kilimas ir tampa viena kainų augimo priežasčių. Įmonės dėl susidariusios įtampos darbo rinkoje (dėl demografinių pokyčių mažėja darbo jėgos, stiprėja derybinė darbuotojų galia) nenorėjo mažinti pelno, o rinkosi branginti savo prekes ir paslaugas. Darbo užmokestis Lietuvoje kilo sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje. Beje, estai kainų suktuko etapą perėjo anksčiau, dabar ten situacija stabilizavosi. Belieka ir mums laukti atoslūgio, bet tai nereiškia, kad galima nieko nedaryti. Ypač politikams.

Lietuvoje kainas kilti privertė ne tik augantys atlyginimai. Politikai irgi prisidėjo prie infliacijos didinimo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyva buvo nutarta pakelti akcizo mokestį alkoholiniams gėrimams, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui panaikinimas taip pat akivaizdžiai prisidėjo prie infliacijos. Dėl šios priežasties kainos pakilo mažiausiai 1 procentu.

Pasaulinėje rinkoje taip pat kylančios pieno, mėsos ir grūdinių kultūrų kainos daro įtaką maisto produktų kainoms Lietuvoje. Darbo santykių apmokestinimas mūsų šalyje viršija vidutinį ES lygį. Valstybės, kurios turi didesnes rinkas ir mažesnes darbo jėgos išlaidas bei PVM lengvatas maisto produktams, gali lengviau sudaryti prielaidas mažesnėms kainoms, nei yra Lietuvoje. Vis dėlto prie to, kad dėl PVM lengvatų realiai sumažėtų kainos, turi prisidėti ir sąžiningas verslas. Juk iki šiol Lietuvoje nesiryžtama įvesti PVM lengvatų būtiniausiems maisto produktams dėl įsišaknijusios išankstinės nuostatos, kad verslo įmonės paprasčiausiai pasisavins dalį skirtumo.

Lietuvos rinką kreivų kainų karalyste daro ir iki šiol nepažabota šešėlinė ekonomika bei nepagrįstas praturtėjimas dėl korupcijos. Keliuose milijarduose „šešėlinių pinigų“ bemaž du trečdaliai – vokeliuose mokami atlyginimai. „Šešėlis“ taip pat kelia kainas aukštyn, kaip ir augantys oficialūs atlyginimai.

Pinigų kiekį Lietuvoje kol kas didina ir emigrantų perlaidos. Skaičiuojama, kad išvykusieji uždarbiauti ar gyventi kitur į Lietuvą susiunčia beveik milijardą eurų. Mūsų mažoje rinkoje neuždirbti milijonai taip pat kelia prekių ir paslaugų kainas.

Visų kainų kilimo priežasčių nepanaikinsi, bet tai nereiškia, kad politikai gali nieko nedaryti, palikti viską savieigai ir stebėti procesus iš šono. Seimo ir Vyriausybės darbo prioritetas turi būti gyventojų pajamų didinimas, skurdo mažinimas per planuojamą pensijų padidinimą, minimalios mėnesinės algos pakėlimą, vaiko pinigų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų peržiūrėjimą. Juk per krizę nurėžtos algos taip ir liko nepadidintos. Panašiai nutiko su socialinėmis išmokomis. Visam tam yra planuojama įspūdinga 600 mln. eurų suma, bet nereikia pamiršti, kad šios lėšos kels didesnį vidaus vartojimą ir taip gali prisidėti prie tolesnio infliacijos augimo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ne mažiau atsakomybės ir atsargumo politikams reikia imantis sprendimų administruojamų kainų bei akcizų atžvilgiu, vidaus konkurencijos didinimo per administracinės naštos sumažinimą verslui. Ypač smulkiajam ir vidutiniam, kuris su stambiuoju verslu Lietuvoje iki šiol priverstas konkuruoti beveik vienodomis rinkos sąlygomis. Tuo metu kai kurie stambiojo verslo atstovai net neslepia, kad „valdo“ situaciją rinkoje.

Be to, reikėtų pažymėti, kad pamirštama reguliariai peržiūrėti sritis, kuriose nustatytas perteklinis, protekcionistinis reguliavimas, todėl verslas prisitaiko arba keldamas kainas, arba optimizuodamas sąnaudas, taip pat pasitraukdamas į šešėlį. Akivaizdu, kad Konkurencijos tarybai ir kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms yra privalu ne tik akylai stebėti situaciją savo prižiūrimuose sektoriuose, bet ir nedelsiant imtis priemonių, esant nors menkiausiems įtarimams dėl rinkos iškraipymo ar susitarimų joje.

Premjeras Saulius Skvernelis, matyt, reaguodamas į nesustabdomą kainų augimą, net pakvietė Lenkijos prekybos tinklą į Lietuvą. Infliacija net aukščiausius valdžios pareigūnus privertė pamiršti taip ilgai propaguotą šūkį „Pirk prekę lietuvišką“. Tiesa, mūsų rinkoje karaliaujančių prekybos tinklų vadovai iškart priminė ne taip seniai į Lietuvą atėjusio Vokietijos prekybos tinklo istoriją. Pradžioje dėl naujo konkurento kainos truputį nukrito, o paskui vėl stojo į nuoseklaus augimo vagą. Čia vėl – konkurenciją reguliuojančių institucijų dirvonai.

Augančių kainų burbulas turėtų bliūkšti. Tačiau, kaip ir kitų ekonominių burbulų, pasekmes galime justi kitomis formomis, net jei kainos nustos augusios.

Rasa Budbergytė yra Seimo LSDP frakcijos narė

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"