Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kad tyloje ir tamsoje atsirastų žodžiai bei vaizdai 

2018 lapkričio 24 d. 06:00

Ar kada nors bandėte žiūrėti televizorių išjungę garsą? Jei pamėgintumėte, tai suprastumėte, kaip jaučiasi kurtieji, žiūrėdami kino filmą ar žinių laidas. Panašiai jaučiasi ir regos negalią turintys žmonės, kai jiems nėra įgarsinamos nebylios scenos.

Lietuvoje gyvena apie 6 tūkst. visiškai negirdinčių ir 40 tūkst. neprigirdinčių žmonių. Turinčiųjų regos negalią taip pat daug – vien Aklųjų ir silpnaregių draugija vienija apie 15 tūkst. narių, o didesnių ar mažesnių regėjimo problemų turi kur kas daugiau žmonių. Šiuo metu LRT televizijos paslaugų klausos ir regos negalią turintiems asmenims nepakanka. Neužtikrinamos jų, kaip lygiaverčių visuomenės narių, galimybės gauti naujausią informacinio pobūdžio televizijos programų turinį.

Klausos negalią turintys žmonės šiuo metu gali suprasti tik kiek daugiau nei 5 proc. LRT televizijos programų, o norėtų kur kas daugiau ir išsamesnės informacijos. LRT duomenimis, 2018 metais transliuojamų originalios produkcijos programų su subtitrais yra 5,8 proc. (330 val. per metus), su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4 proc. (310 val. per metus).

Regos negalią turintiems asmenims pritaikytų laidų iš viso nėra. Jie negali „pamatyti“ meninių, dokumentinių ar animacinių filmų, kuriuose „daugiau kalba vaizdai“, nors technologiniai sprendimai jau leidžia naudoti akustinį vaizdų aprašymą. Norint suprasti, kaip tai veikia praktikoje, rekomenduojama pažiūrėti nacionalinio transliuotojo mediatekoje esantį vienintelį žmonėms su regos negalia pritaikytą filmą „Gražuolė“.

Išanalizavus statistiką paaiškėjo, kad Europos Sąjungos (ES) šalyse informacinių, meno, dokumentinių ar kultūros programų su subtitrais trukmė eteryje siekia nuo 20 iki 100 proc. viso transliavimo laiko, verčiamų į gestų kalbą – nuo 2 iki 20 proc., o 3–20 proc. transliuojamų televizijos programų yra su akustiniu vaizdo aprašymu. Įpareigojimai vykdyti nustatytus televizijos programų prieinamumo neįgaliems žmonėms reikalavimus paprastai taikomi ir visuomeniniams, ir komerciniams transliuotojams. Vis dėlto visuomeniniams transliuotojams nustatomi griežtesni reikalavimai. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktas tyrimas apie ES šalių visuomeninių transliuotojų paslaugų pritaikymą klausos ir regos negalią turintiems asmenims parodė, kad kai kuriose ES valstybėse konkretūs televizijos programų prieinamumą didinančių priemonių taikymo rodikliai, išreikšti televizijos programų valandomis arba procentais, įtvirtinti įstatymuose. Kai kurių valstybių įstatymuose numatyta, kad šiuos rodiklius turi nustatyti tam tikros transliuotojų veiklos priežiūros institucijos arba vyriausybė.

Kai kurčiųjų ir aklųjų organizacijos kreipėsi dėl didesnio informacijos prieinamumo, Kultūros komitete inicijavau darbo grupę, kuri parengė LRT įstatymo pataisas. Jomis siūloma nustatyti, kad visuomeninis transliuotojas televizijos programas turi pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Tokias transliacijas, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, turėtų sudaryti: 1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 proc. viso transliavimo laiko; 2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 proc. viso transliavimo laiko; 3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 proc. viso transliavimo laiko. Šių rodiklių būtų siekiama palaipsniui, kasmet didinant neįgaliesiems pritaikytų laidų kiekį: 1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo laikas kasmet būtų ilginamas ne mažiau kaip 5 proc.; 2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo laikas – ne mažiau kaip 1 proc.; 3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė – ne mažiau kaip 0,5 procento.

Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Joje nurodoma, jog konvencijos šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių užtikrinti neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą.

Seimas, svarstydamas teikiamas pataisas, turėtų įvertinti JT poziciją ir realias dabartines neįgaliųjų galimybes gauti informaciją.

Raminta Popovienė yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"