Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Juokiasi puodas, kad... 

2018 gegužės 18 d. 06:00

Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Tai labai švelni patarlė, yra ir stipresnių. Pavyzdžiui, – kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa.

Belieka kreiptis į tautos išmintį, kai matai tai, kas vyksta politikoje ir visame viešajame gyvenime. Neįrodyto susirašinėjimo tarp buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio ir prezidentės Dalios Grybauskaitės skandaliukas buvo uždengtas kitu, didesniu skandalu, kai buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento pažyma apie verslo įtaką politikai ir siekta viešai parodyti, koks blogas yra koncernas „MG Baltic“ ir kaip jis stengėsi paveikti mūsų politinę klasę.

Vargu ar taps bent tam tikru apsivalymu. Pirmiausia todėl, kad apie apsivalymą garsiausiai šaukia „Agrokoncerno“ kišeninės partijos nariai, pasivadinę „valstiečiais“.

Čia kyla bent du klausimai. Raskite bent vieną rinkos ekonomikos šalį, kur stambusis verslas nemėgintų daryti įtakos politikams. Tai prilygtų bandymui rasti šalį, kurioje nėra sekso. Demokratinių valstybių universitetų politikos mokslų vadovėliuose rašoma apie ypatingą verslo vaidmenį formuojant politiką. Tą vaidmenį lemia kelios aplinkybės. Pirma, verslas gali skirti gerokai daugiau finansinių ir kitokių išteklių nei, pavyzdžiui, profsąjungos. Antra, verslas gali panaudoti savo organizacines struktūras, t. y. įmones ir jų darbuotojus, o samdiniai tokių galimybių neturi, jiems tenka aukoti savo pinigus, laiką, jėgas, kad sukurtų organizacijas, galinčias bent kiek paveikti valdžios žmones. Trečia, verslo elitui „prieiti“ prie politikos elito yra kur kas paprasčiau ir lengviau nei samdinių aktyvistams.

Taigi reikia kalbėti ne apie verslo įtaką politikams apskritai, o apie tai, kaip ta įtaka daroma, kiek ji yra reglamentuota, institucionalizuota, apibendrintai tariant, kiek ji socializuota. Juk interesai – galinga jėga, tokia pat galinga kaip ir lytinis potraukis, alkis, troškulys. Tačiau seksas yra socializuotas, reguliuojamas kultūrinėmis normomis, alkio malšinimas taip pat socializuotas įvairiomis valgymo taisyklėmis. O interesai yra kitokio pobūdžio jėga nei mūsų fiziologiniai poreikiai. Interesų tenkinimas reikalauja taisyklių, kurios kuriamos politinėje kovoje ir kurių laikymąsi prižiūri valstybė su savo prievartos aparatu. Kadangi valstybės skiriasi, tai skiriasi ir taisyklės: vienose šalyse verslo įtaka politikai ribojama labiau, kitose – mažiau. Kaip vienų pavyzdys nurodomos Skandinavijos šalys, kitų – Lotynų Amerikos šalys. Prie kurių šalių priskirtume Lietuvą?

Kitas klausimas – kaip čia taip įvyko, kad garsiausiai apie blogą stambiojo verslo įtaką politikams kalba „valstiečiai“, kurie prisistato kaip kone vienintelė politinė partija, nesusijusi su jokiu stambiuoju verslu. Jie elgiasi taip, tarsi „Agrokoncernas“ veiktų Mėnulyje, tarsi nepažinotų stambiausio Lietuvoje žemvaldžio, tarsi būtų tikra politinė partija, vienijanti idėjinius bendraminčius ir siekianti valdžios tik tam, kad įgyvendintų savo idėjas.

Iki kokio absurdo teatro nusiritome, kad rimtais veidais klausomės, kai stambaus koncerno savininko vadovaujamos partijos nariai porina apie stambiojo verslo įtaką liberalams ir konservatoriams? Ar tai reiškia, kad jei koncerno „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus įkurs savo partiją ir su ja laimės Seimo rinkimus, tai jo partija taps tokia pat tyra, kaip ir „valstiečiai“? Ir ta partija bus nesusijusi su stambiuoju verslu?

Ačiū Dievui, kad mūsų stambusis verslas kol kas nelabai skuba kurti politines partijas. Anksčiau turėjome tik Darbo partiją, o dabar turime ir „valstiečius“, tad spręsti apie tokių partijų sėkmę kol kas sunku. Tačiau tai nereiškia, kad toks reiškinys nestiprės ateityje. Užtenka dirstelėti į padėtį savivaldoje, kur vietos verslas veržiasi į vietos politiką ir užima ten neblogas pozicijas.

Visuomeninių rinkimų komitetų sėkmė dalyje savivaldybių reikalauja apmąstymo. Kodėl vietos verslininkai neina į rinkimus būdami partijų sąrašuose, o kuria savus komitetus? Partijos jau tapo netinkamomis priemonėmis? O gal čia tik pavadinimo pakeitimas, nekeičiant esmės? Gal vietos verslininkams tiesiog nusibodo derinti savo reikalus su partijų bosais, sėdinčiais Vilniuje, ir jie nusprendė tvarkytis patys?

Raskite bent vieną rinkos ekonomikos šalį, kur stambusis verslas nemėgintų daryti įtakos politikams. Tai prilygtų bandymui rasti šalį, kurioje nėra sekso.

Jei atsakymas į paskutinį klausimą teigiamas ir jei Ramūno Karbauskio pavyzdžiu paseks kiti stambiojo verslo subjektai, tai mūsų politikoje galima matyti naują reiškinį. Jo esmė tokia: žmonės, kuriuos galima vadinti politikais, taps nebereikalingi, nes juos pakeis politikais apsimetę verslininkai. Juk visi matome, kokiu populiariu politiku tapo verslininkas Visvaldas Matijošaitis! Nyksta nuostata, kad politikų paskirtis demokratinėje visuomenėje yra derinti darbo ir kapitalo, samdinių ir darbdavių interesus. Greitai tokių derintojų nereiks, verslininkai patys viską suderins taip, kaip jiems reikia.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Taip, gal kiek sutirštinau spalvas. Augantys konservatorių reitingai, smunkantys R. Karbauskio reitingai teikia vilties, kad politika išliks atskira veiklos sritis ir kad reikės žmonių, kurie bus profesionalūs politikai. Tačiau ir tada niekur nedingtų klausimai, kaip stambusis verslas darys įtaką politikams, kiek šie išliks savarankiški, gebantys derinti darbdavių ir darbuotojų interesus.

Kol kas aišku tik tai, kad dabartinis skandalas dėl stambiojo verslo įtakos politikams vargu ar taps bent tam tikru apsivalymu. Pirmiausia todėl, kad apie apsivalymą garsiausiai šaukia „Agrokoncerno“ kišeninės partijos nariai, pasivadinę „valstiečiais“. Jie yra kaip tas puodas, smerkiantis juodą katilą. Tačiau gal šis skandalas bent dalį piliečių paskatins susimąstyti ir jie nebalsuos už tokias pseudopartijas? Vis dėlto iš atminties dar neišsitrynė kalbos apie visuotinį apsivalymą po Rolando Pakso apkaltos. Kas liko iš tų kalbų?

Vytautas Dumbliauskas yra Mykolo Romerio universiteto docentas

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"