Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Jau teisiami signatarai. Kas toliau? 

2012 gegužės 11 d. 05:43

Lietuvoje teisiami Nepriklausomybės Atstatymo Akto signatarai Bronislovas Genzelis ir Romualdas Ozolas - už tai, kad nepakluso policijos nurodymui pakeisti protesto mitingo vietą ir laiką.

Tam mitingui jau buvo duotas leidimas, pakviesti žmonės. Bet tuo pačiu metu iš Nepriklausomybės aikštės turėjo startuoti Lenkų rinkimų akcijos maršas. Tad signatarus ir jų bendraminčius nuspręsta nustumti į purvyną už Seimo rūmų. Signatarai Nepriklausomybės aikštės nusprendė neatsisakyti. Su jais į teisiamųjų suolą sėdo ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas.

Gal tai ir sutapimas, bet būtent šio proceso metu paskelbti apklausų rezultatai, ką mūsų visuomenė labiausiai norėtų matyti Lietuvos Respublikos ministro pirmininko poste. Pirmenybė atiduota iš Lietuvos valstybės kadaise išsityčiojusiam ir politinio prieglobsčio svetur pasiprašiusiam Viktorui Uspaskichui.

Iškalbingesnio fono signatarų bylai būtų neįmanoma rasti. Jis patvirtina, kad vykstantis teismo procesas yra logiškas reiškinys, atspindintis naujas Lietuvos realijas ir su Kovo 11-osios dvasia nieko bendra neturinčias nuotaikas.

Dar vienas įvykis: mirė legendinis disidentas Viktoras Petkus. Laisvės kovotojas, dvidešimt penkerius metus praleidęs lageriuose ir kalėjimuose, už žmogaus teises sovietiniais laikais kovojusios Helsinkio grupės steigėjas. Išskirtinė asmenybė, net tris kartus tarptautinių organizacijų siūlyta Nobelio taikos premijai.

Keli sakiniai visuomeninėje televizijoje, vienas kitas trumpas pranešimas spaudoje. Pašarvotas laidojimo rūmuose Olandų gatvėje - žmogus, kuris būtų vertas amžiaus lietuvio titulo...

Tiesa, buvo atsiųsta Garbės kuopa - pastovėti už visą valstybę.

Galvoje sukasi princo Hamleto žodžiai, kaip kažkur kažkas supuvo.

Šis procesas neaplenkė ir partijos, nuolat deklaravusios patriotines vertybes. Klausantis praėjusio antradienio generalinio prokuroro kalbos Seime, net sunku buvo patikėti, kad šitaip galėjo elgtis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkas. Ir tai ne koks atsitiktinis paslydimas, o ištisas sąrašas įtarimų, nuo kurių net pavargo ausys.

Įdomu, kaip turėdama tokią reputaciją ši partija dabar kvies į kovą už Lietuvą. Matyt, neatsitiktinai dėl signatarų teismo ji net nerado reikalo ką nors pasakyti.

O padėtis tokia, kad jei Sausio 13-osios perversmo organizatoriai dar nebūtų nusenę, juos visus rudenį matytume naujame Seime.

Visuomenė vis labiau gręžiasi nuo to, be ko nebeįmanoma įsivaizduoti valstybės. Tai - kraštutinio nusivylimo išraiška. Tačiau jeigu ši tendencija nebus sustabdyta, liks tik formalūs valstybingumo atributai.

Keisčiausia, kad visi, kurie dar galėtų ką nors pakeisti, elgiasi taip, lyg to nematytų ir nesuprastų. Negirdėti jokių pareiškimų, jokių raginimų vienyti jėgas ir gelbėti padėtį. Ginti esminius dalykus ir vėl tampa pavienių donkichotų reikalu. Tačiau tai yra ir ženklas, kad juos jau galima teisti.

Kitaip negu revanšizmu to nepavadinsi. Atrodytų, lyg ir tarp kitko iš S.Daukanto aikštės kadaise nuskambėjo paniekinantys žodžiai apie signatarų rentas. Tačiau tai buvo ženklas, kad į Lietuvą atėjo kiti laikai. B.Genzelio ir R.Ozolo reikalas - rašyti memuarus, į nieką nesikišti ir džiaugtis, kad dar visko neatėmė.

Bandau įsivaizduoti šiuos du garbius vyrus, už bausmę atliekančius priverstinius viešuosius darbus. Ponas Romualdas - su šluota, profesorius Bronislovas - su šiukšlių maišu. Abu - S.Daukanto aikštėje po Lenkų rinkimų akcijos ar Darbo partijos mitingo. Pro langą žvelgia prezidentė ir tyliai šypsosi.

Tai ir būtų dabartinės Lietuvos paveikslas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"