Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Istorinis teisingumas ar ir geopolitinis lūžis? 

2018 gruodžio 18 d. 06:00

Praėjusį savaitgalį Kijeve radosi nuo Maskvos nepriklausoma Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Taip įgyvendintas istorinis teisingumas vienos seniausių regione Stačiatikių bažnyčių atžvilgiu. Bet ar tai lems geopolitinius pokyčius?

„Tai įvyko“, – paskelbė Ukrainos vadovas Petro Porošenka žmonėms, laukiantiems sprendimo dėl Stačiatikių bažnyčios įkūrimo prie Šv. Sofijos katedros Kijeve. Čia, istoriniame ir dvasiniame stačiatikių centre, XI amžiaus katedroje, posėdžiavo Šventasis Sinodas, kuris turėjo ne tik įsteigti Bažnyčią, suvienydamas tris išsklaidytas stačiatikių bendruomenes, bet ir išrinkti jos naująjį vadovą. Tokia buvo sąlyga, kad atsirastų Konstantinopolio ir pasaulio stačiatikių pripažįstama Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Dėl šio įvykio į Kijevą atvyko ir Konstantinopolio patriarcho pasiuntiniai.

Kijevas tikisi, kad šis žingsnis dar labiau sumažins Rusijos įtaką šalyje. „Ši diena pateks į istoriją kaip šventa diena, kai įkurta autokefalinė Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Diena, kai gavome nepriklausomybę nuo Rusijos“, – kalbėjo P. Porošenka.

Atkurti stačiatikių bažnyčių nepriklausomumą nuo Maskvos yra sunkiau, nei pasiekti politinę nepriklausomybę.

Maskva šios bažnyčios įsteigimą pasitiko protestais, juos kol kas parėmė tik kai kurie jos satelitai religinėje bei politinėje bendruomenėje iš Serbijos ir Baltarusijos. Kitos stačiatikių bažnyčios, iki šiol esančios po Maskvos patriarchato sparnu, įskaitant ir Lietuvos stačiatikių bažnyčią, vis dar tyliai stebi šią situaciją.

Žvelgiant per istorinių įvykių prizmę, vargu ar galima abejoti Ukrainos teise turėti savo Stačiatikių bažnyčią, oficialiai pripažintą pasaulinio stačiatikių bendruomenės centro Konstantinopolio ir nepriklausomą nuo Maskvos. O Rusijos stačiatikių bažnyčios hierarchai dėl tokio Kijevo žingsnio galėtų kaltinti visų pirma save, kad susitapatino su imperine Rusijos politika.

Vargu ar normali buvo situacija, kai Ukrainoje, prieš kurią Rusija vykdo nepaskelbtą karą, veikė nuo Maskvos priklausoma Rusijos stačiatikių bažnyčia, vadinta Ukrainos stačiatikių bažnyčia, pridėjus tik du esminius žodžius „Maskvos patriarchato“. O šios bažnyčios vadovai šlovino Rusijos prezidento politiką, imperinę Maskvos, kaip Trečiosios Romos, koncepciją.

Tuo metu po Ukrainos nepriklausomybės įkurta ir Kijevo patriarchato vadovaujama Ukrainos stačiatikių bažnyčia būtų laikoma skaldančia pasaulinę stačiatikių bendruomenę bei nepripažinta ir pasmerkta. Visų. Taip pat ir Konstantinopolio.

Ir vis dėlto ne visada tai, kas yra istoriškai teisinga, turi teisę gyvuoti. Ne tik politikoje. Religiniame gyvenime taip pat. Jame, deja, irgi būna daug politikos.

Rusijos stačiatikių bažnyčia yra vienintelė Maskvos struktūra, išlaikiusi savo įtaką posovietinėje erdvėje žlugus Sovietų Sąjungai. Atkurti stačiatikių bažnyčių nepriklausomumą nuo Maskvos yra sunkiau, nei pasiekti politinę nepriklausomybę.

Tik labai gilias šaknis turinčioms Gruzijos ir Armėnijos stačiatikių bažnyčioms leista būti nepriklausomomis nuo Maskvos. Bet ne Ukrainos ar Lietuvos stačiatikių bažnyčioms, atsiradusioms anksčiau, nei susikūrė prieš Konstantinopolio valią įkurtas Maskvos patriarchatas.

Istoriškai žvelgiant, būtent Maskvos patriarchatas užsiėmė skaldomąja veikla. Jo įsigalėjimas Rytų Europoje buvo susijęs tik su imperine Rusijos politika. Apsišaukti visų Rytų krikščionių teisių gynėja Rusija galėjo tik tada, kai turkai XV amžiuje užėmė Konstantinopolį. Pasmerktieji stačiatikių pasaulyje pareiškė norą tapti jo lyderiais.

Maskva pasivadino Trečiąja Roma, antikinės Romos imperijos ir Konstantinopolio idėjų tęsėja, o šią koncepciją keistai transformavo bei panaudojo savo imperinei politikai Vladimiras Putinas, paskelbdamas Rusiją ne tik rusakalbių, bet ir visų stačiatikių gynėja. Iš pradžių – Ukrainoje. Paskui – Sirijoje. Rusija pretendavo būti visos stačiatikių bendruomenės centru, nors jis buvo įkurtas Konstantinopolyje ir toliau veikia Stambule.

Ukrainos stačiatikių bendruomenė yra viena didžiausių pasaulyje. Jeigu jai pavyktų suvienyti pajėgas ir išeiti iš Maskvos patriarchato pavaldumo, Kremliui iš rankų būtų išmuštas galingas ideologinio poveikio visame regione instrumentas.

Praėjusio savaitgalio įvykiai pasiekė tik du tikslus. Ukraina įkūrė nepriklausomą nuo Maskvos Stačiatikių bažnyčią ir išrinko naująjį vadovą metropolitą Epifanijų. Susivienijo ir dvi už Ukrainos nepriklausomybę pasisakančios bažnyčios: Kijevo patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčia ir Ukrainos autokefalinė bažnyčia. Abi jos ilgą laiką buvo pasmerktos Konstantinopolio ir visos stačiatikių bendruomenės.

Bet suvienyti pajėgų su Maskvos patriarchato vadovaujama Ukrainos stačiatikių bažnyčia hierarchų lygiu nepavyko. Todėl Maskva bent iki šiol formaliai išlaiko beveik pusę šiam patriarchatui iš viso priklausančių tikinčiųjų.

Nuo to, ar pavyks įtikinti didžią dalį Maskvos patriarchatui priklausančių tikinčiųjų tapti naujosios Ukrainos stačiatikių bažnyčios nariais, labai priklauso, ar šis žingsnis taps ir geopolitiniu lūžiu pažabojant Rusijos imperines ambicijas regione.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"