Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Istoriniai ir simboliniai švenčių ryšiai 

2014 gruodžio 27 d. 06:00

Dauguma krikščioniškų švenčių turi istorinį pagrindą Šventajame Rašte, kitos - tik simbolinį. 

Naujajame Testamente minėtinų įvykių datos pateikiamos pagal anų laikų žydišką ar graikišką kalendorių. Ne visada įmanoma jas tiksliai perkelti į mūsiškę skaičiavimo tvarką. Vis dėlto anos biblinės nuorodos įveda į kelią ir parodo kryptį. Kartais pavyksta visiškai neblogai apibrėžti įvykių laiką ir datą pagal naujai atrandamus senovės raštų duomenis.

Kodėl tokia džiugi šventė Kalėdos - Jėzaus Kristaus gimtadienis - pateko į tamsiausias metų dienas? Daugelis turbūt būsime girdėję spėjimą, kad bene VI amžiuje gruodžio 25-oji Kalėdoms tvirtai nustatyta todėl, jog tą dieną baigiasi tolydinis kalendorinės dienos trumpėjimas, pervirstame į šviesos pusę, taigi tinkamas metas prisiminti Pasaulio Šviesos, žmonijos Gelbėtojo atėjimą. Tai gražu, simboliška. Tačiau įdomu, kad XX amžiaus viduryje atrasta konkrečių duomenų, kalbančių apie Jėzaus Pirmtako, šv. Jono Krikštytojo, gimimo datą, pagal kurią nesunku nustatyti ir Jėzaus gimimo dieną.

Tie duomenys - iš žydų vienuolių esėnų Kumrano bendruomenės Jubiliejų knygos. Mat Evangelijos pagal Luką pradžioje yra aprašytas angelo Gabrieliaus apsireiškimas Jono Krikštytojo tėvui, Senojo Testamento kunigui Zacharijui, kuris buvo iš Abdijo skilties. Su žmona Elzbita, Jėzaus motinos Marijos giminaite, lig tol buvę bevaikiai susilauksią sūnaus, Jono Krikštytojo, kuris „eis pirma Viešpaties jam kelio nutiesti“. Po pusmečio tas pats angelas Gabrielius pranešė Mergelei Marijai, kad ji pagimdysianti Dievo Sūnų (Dievą Sūnų) ypatingu Šventosios Dvasios veikimu, be santykio su vyru, ir kad tai įvyks praėjus pusmečiui po Krikštytojo gimimo. Jei pavyks rasti žinių, kada angelas apsireiškė Zacharijui, turėsime raktą ir apreiškimo Marijai, ir Jėzaus gimimo datoms nustatyti...

Evangelija pagal Luką sako, kad Zacharijas priklausęs Abdijo kunių skilčiai, o minėtoji Jubiliejų knyga nurodo, jog Abdijo skilties atstovo tarnyba Jeruzalės šventykloje baigusis rugsėjo 24 dieną. Štai raktas. Po angelo apsireiškimo Zacharijui praėjus 9 mėnesiams, birželio 24-ąją, ir atėjęs į pasaulį žadėtasis Pirmtakas. Dar po pusmečio, gruodžio 24 ar 25 dieną, - ir pats išganytojas. Šios dvi dienos, birželio 24-oji ir gruodžio 25-oji, yra įsitvirtinusios krikščionijos atmintyje, ir tik daug vėliau iškelta simbolinė gruodžio 25-osios prasmė. Dabar mes džiaugiamės ir pačiu žmonijos Gelbėtojo gimimu, ir jo simbolika...

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"