Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Iš kultūros istorijos 

2015 birželio 26 d. 06:00

Kadaise Vertinskis dainavo ilgesio dainas:

„V izyskannych pritonach San Fransisko

lilovyj negr jiej podajot manto.“

Lietuviškai būtų maždaug taip:

„Išblizgintose San Fransisko smuklėse landynėse

jai kailinius paduoda lelijavas negras.“

Dainuodavo aristokratiškasis tarybinis bardas, ne koks vatnikas.

Paskui nemirtingasis Vysockis - apie mūsiškius Paryžiuje. O mano mylima sąmojinga teta Jadvyga juolab prisimindavo elgesio charakteristiką dar iš caro laikų: „naši zagranicej“.

Todėl tai nenaujas kultūrinis dalykas, parodytas antai per kažkurią našą rašą: nūdienos veikėjų naršymas po prabangos parduotuves laidoje „London-naš“. Čia tau ne Krymas, o skamba juolab gerai. Vulgarus išsičiustijusių panų elgesys graibstant naujausius manto ir Swarovski stikliukų sukneles, kai pinigo ir pūtesio - kaip vandens, kai kažkam jos yra „mūsiškės“ gražuolės Čepmenaitės, kandidatės į princo Hario širdį... Ar tai tikrai Rusija, ar už jas miršta atvaryti rusų vaikinai ir liumpenai Ukrainos rytuose? Dar nesusivokę, kad tai zagranica, kad rinkti užmuštų lėktuvo keleivių papuošalus ir pardavinėti jų kosmetiką - negražu. Ši vertybinė kultūros istorija tęsiasi, ką padarysi.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tokių naujųjų turčių, gausiai gėrusių Rusijos gelmių išteklius, ištisi tuntai siaučia Vakarų sostinėse. Jeigu kam nepatinka, jei varžot veiklą, ateisim ginti. Turim neįveikiamų raketų. Drebėkit, priešai. Nedrįskit reikalauti pavogto. Ką užgrobėm, tas jau mūsų. Dūma priims ir zakoną. Jis tiesiai plaukia iš didžiosios tautos kultūros istorijos.

Tik štai su policininkais būna problemų. Kai kuriose šalyse jie turi teisę šauti pirmi. Todėl jei tu plūsti policininką, jei grasini jam ir kiši ranką į savo slaptąją kišenę - gal akmens, gal šaunyko - gali įvykti tragedija. Schema taikytina ir valstybių santykiuose.

Dėdei Semui gali nusibosti, kad tu visąlaik spjaudaisi ir grasini. Žodis - nulis. Tą rodai ir net skelbi. Užtat veiki. Puldinėji demokratijas per Ukrainą, per Afriką. Tyčia skraidai, kur visiems pavojinga. Tyčia ar netyčia tie lėktuvai susikals gal ir su kokiu didesnės valstybės "kukurūzniku", galų gale nebebus labai svarbu.

Kultūros istorija gali pasibaigti nebūtinai pagal Fukušimą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"