Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Griežtėja atsakomybė ir paprastėja įrodinėjimas nesąžiningos konkurencijos srityje 

2018 gruodžio 6 d. 06:00

Informacijai tampant vis paklausesne preke ir vis labiau saugoma vertybe, teismus pasiekia vis daugiau bylų, susijusių su nesąžiningos konkurencijos veiksmais (įskaitant komercinės paslapties atskleidimą) padarytos žalos atlyginimu.

2018 metų spalio 25 dienos nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi vieną iš tokių bylų, suformulavo kelias visiems žemesnės instancijos teismams privalomas tapusias taisykles, kurias verta paanalizuoti išsamiau.

Laikotarpis, už kurį galima prisiteisti žalą, gali būti gerokai ilgesnis nei anksčiau nurodytas vienų metų (ar kitas šalių sutartyje nustatytas) terminas.

Pirmiausia, LAT pasisakė dėl laikotarpio, už kurį gali būti atlyginama žala, padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Pabrėždamas, kad draudimas naudoti, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam subjektui, neabejotinai yra vienas iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, LAT nurodė, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d. nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieniems metams nuo darbo ar kitų sutartinių teisinių santykių pasibaigimo (arba ilgesnį laikotarpį, jei toks nustatytas sutartyje), savaime nereiškia, kad pasibaigus šiam laikotarpiui, tolesnis komercinės paslapties naudojimas jau tampa teisėtas; t. y. laikotarpis, už kurį galima prisiteisti žalą, gali būti gerokai ilgesnis nei anksčiau nurodytas vienų metų (ar kitas šalių sutartyje nustatytas) terminas.

Kitaip tariant, tuo atveju, kai komercinę paslaptį sudaranti informacija išviešinama iš karto po darbo ar kitų teisinių santykių nutraukimo ir naudojama neterminuotą laiką, žalos atlyginimą galima prisiteisti už visą šį laikotarpį (žinoma, įrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas bei tai, kad išviešinta informacija atitinka komercinės paslapties kriterijus (slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos šiai informacijai išsaugoti).

Antra, byloje LAT išsamiai pasisakė dėl nukentėjusiam asmeniui nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos apskaičiavimo būdo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių. Byloje kilo ginčas, koks yra atsakovės gautos naudos dydis: ar tai yra grynasis pelnas, gaunamas iš pajamų atėmus ūkinės veiklos metu patirtų sąnaudų vertę, ar tai yra jos bendrasis pelnas, gautas iš neteisėto komercinės paslapties panaudojimo.

Teismas, nors ir pripažindamas tai, kad iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu, sutiko ir su tuo, jog ieškovas objektyviai turi ribotas galimybes įrodyti, kokia dalis atsakovo bendrojo pelno yra gauta būtent dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (įskaitant komercinės paslapties atskleidimą), todėl suformulavo tokią įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę: ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti tik atsakovo gautą bendrąjį pelną, o tuomet jau atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodinėti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti.

Apibendrinant – taip formuojama LAT praktika yra ir gera, ir bloga naujiena verslui, nes, viena vertus, išplečia komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos laikotarpį ir ribas, o kita vertus, ir įpareigoja ypač atsargiai vertinti informacijos, kurią „atsinešė“ iš kitos įmonės atėjęs darbuotojas ar verslo partneris, panaudojimo savo veikloje galimybes.

Lina Balčiūnė yra advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatė, Praktikos grupės vadovė

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"