Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Europinė parama: Vilnius ir močiučių Lietuva 

2018 rugsėjo 29 d. 06:00

Kalbėti ir rašyti Europos Sąjungos (ES) biudžeto milijardų tema – ne pats geriausias reikalas, nes skurdo ir atskirties kamuojamoje Lietuvoje dažnam žmogui ir keli eurai – nemaži pinigai.

Dažnai pati savęs klausiu, kokia mūsų Lietuva būtų šiandien, jei tos ES paramos apskritai nebūtų? Klausimas aktualus ir žvelgiant į netolimą ateitį: po 2020-ųjų ES parama Lietuvai gali mažėti. Kita vertus, Lietuva ir šiandien nepanaudoja didelės dalies jai skirtos ES paramos.

Prieš metus „pasidžiaugta“, kad Lietuva panaudojo pirmąjį ES fondų paramos milijardą iš beveik 7 mlrd. eurų, skirtų 7 metų laikotarpiui.

Gegužę Europos Komisija pateikė pasiūlymus 2021–2027 metais regioninei politikai skirti 11 proc. mažiau lėšų, nei buvo skirta 2014–2020 metais. Regioninės politikos paramą Lietuvai pasiūlyta sumažinti ketvirtadaliu (iki 5,6 mlrd. eurų), penktadaliu mažinti ES paramą Lietuvos kaimo plėtrai. Panašiai siūloma mažinti paramą Estijai, Slovakijai, Čekijai, Maltai, Lenkijai ir Vengrijai.

Europos Komisijos pasiūlymai sukėlė nemenką audrą Europos Parlamente. Buvo aiškiai pareikšta pozicija, kad ES turi gausiau finansuoti saugumą, gynybą ir migracijos politiką, bet nemažinti paramos žemės ūkiui ir vargingiau gyvenantiems regionams. Taip pat – toliau remti mokslinius tyrimus, „Erasmus+“ mainų programą, jaunimo užimtumą, smulkųjį ir vidutinį verslą bei infrastruktūros plėtrą.

Europos Parlamento socialdemokratai ne kartą pareiškė (ir aš asmeniškai), kad būsimajame ES biudžete neturėtų būti mažinama investicijų į socialinę sritį, į žmones, nes tai tik didins skurdą ir socialinę atskirtį. Būtina užtikrinti tinkamą socialinių programų finansavimą, numatyti lėšų naujoms programoms – Socialinių teisių ramsčio iniciatyvai, Europos prieinamumo aktui, Vaikų garantijų iniciatyvai.

Ir prieš 5 metus panašiai buvo norima mažinti ES biudžeto išlaidas socialinėms programoms. Tada (daugiausia Europos Parlamento socialdemokratų pastangomis) pavyko pasiekti, kad socialinės investicijos nebūtų mažinamos.

Tačiau ES institucijose vis garsiau skamba pasiūlymai mažinti socialines investicijas, pavyzdžiui, atsisakyti paramos maisto produktais iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Yra ir pasiūlymas valstybėms labiau prisidėti prie projektų finansavimo – jau ne 25, o 45 procentais. Tokie galimi sprendimai sukeltų papildomų socialinių ir finansinių problemų Lietuvos regionams, rajonų savivaldybėms.

Lietuvai (ir kitoms valstybėms) ateityje siūloma mažesnė ES parama todėl, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui jau pasiekė 75 proc. ES vidurkio. Tai yra viena pagrindinių priežasčių. Pasiekus šią ribą, parama valstybėms mažėja. (Klausimas valdantiesiems: kodėl tokiu atveju atlyginimai ir ypač pensijos Lietuvoje vis dar labai toli nuo šio rodiklio?)

Tik, deja, tokia statistika neatspindi tikrosios situacijos visoje Lietuvoje. Pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, Vilniaus apskrities atotrūkis nuo kitų regionų nuolat didėja ir siekia net 109 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – vos 62 procentus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą suskirstyti Lietuvą į du regionus – į sostinės ir Vidurio bei Vakarų Lietuvos. Pagal šį planą didžioji dalis ES paramos tektų Lietuvos regionams. Toks scenarijus būtų palankus rajonų savivaldybėms. Tačiau kol kas nėra jokių žinių ir garantijų, kad Briuselis pritars tokiam Lietuvos norui.

Lietuvai sunkiai sekasi panaudoti 2014–2020 metų ES fondų paramą. Prieš metus „pasidžiaugta“, kad Lietuva panaudojo pirmąjį milijardą iš beveik 7 mlrd. eurų, skirtų 7 metų laikotarpiui. Nors laikotarpis artėja prie pabaigos, šiuo metu panaudota tik apie ketvirtis ES paramos. Kalbu ne apie centus. Apie milijardus. Kalbu apie Lietuvą, kurioje ketvirtis gyventojų gyvena skurde.

Dažnai lankausi rajonuose. Ne vieno rajono savivaldybės vadovas yra apgailestavęs, kad ES paramos panaudojimas stringa, nes pakeista paramos gavimo tvarka, padaugėjo reikalavimų ir biurokratinių trukdžių rengiant dokumentaciją. Verslo, įmonių atstovai teigia, kad menkesnį ES lėšų panaudojimą lemia ir dirbtinai ribojama konkurencija.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Lietuva ir kitos ES valstybės pradėjo derybas dėl 2021–2027 metų ES biudžeto. Esą, kam jums daugiau paramos, jei ir šios, jau skirtos, nepanaudojate? Taigi, derybos bus sunkios.

Naują 2021–2027 metų ES biudžetą tvirtins ES valstybės. Reikės susitarti visiems ir dėl visko. Būsimajam biudžetui bus būtinas ir Europos Parlamento pritarimas. Yra dėl ko pakovoti, nes ES parama Lietuvai svarbi ir naudinga. Be šios paramos būtų dar mažiau sutvarkytų kelių, aikščių ir gatvių, ligoninių, bibliotekų ir mokyklų, būtų mažesnė mokslo, pramonės pažanga. Būtų dar mažiau socialinių paslaugų, kurias šiandien verkiant reikia ir plėsti, ir stiprinti.

Vilija Blinkevičiūtė yra socialdemokratė, LSDP pirmininko pavaduotoja

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"