Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

ES ateitis ir jos vieta pasaulyje 

2017 spalio 30 d. 09:42

Jau praėjo nemažai laiko, kai Europos Komisija pristatė Baltąją knygą, kurioje brėžiami penki ES ateities scenarijai. Po to buvo paskelbti ir kiti EK dokumentai svarbiais įvairių sričių plėtros klausimais – socialinis Europos aspektas, globalizacijos suvaldymas, glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimas, Europos gynybos ateitis ir Europos finansų ateitis.

Savo ES ateities vizijas pristatė ir daugumos šalių narių lyderių, dažniausiai perskaitydami viešą paskaitą savo šalies universitete. O ES Vadovų tarybos pirmininkas net paruošė darbų planą, kaip tas vizijas įgyvendinti. Deja, ne visos tos vizijos atsižvelgia į jau vykstančius procesus, visų pirma į „Brexit“ pasekmes ES raidai.

Antai pasiūlymas perkelti 471 trilijonų eurų vertės finansinių atsiskaitymų verslą iš Londono į kitus ES miestus jau dabar sulaukia prieštaringų įvertinimų. Naivu būtų manyti, kad kontinentinės Europos finansų centrai Paryžius ir Frankfurtas gali greitai tapti tokios reikšmės pasaulio finansų centru kaip Londonas. Pasaulio finansų centras – tai ne tik bankai ar biržos, bet ir konsultacinės, kitų finansinių paslaugų įmonės, daug aukštos kvalifikacijos finansų, teisės specialistų sukaupusių tarptautinių klientų pasitikėjimą. Jei Londono, kuris ir šiaip aršiai konkuruoja su Niujorku, vaidmuo sumažėtų, pralaimėtų visa Europa, nes laimėtojai būtų Azijos ir JAV finansų centrai.

Kitas svarbus šiuolaikiniame technologijų amžiuje klausimas yra mokslo ir išsilavinimo kokybė. Didžioji Britanija turi puikius universitetus, aukštai reitinguojamas mokyklas ir mokslinius institutus. Jei šio mokslinio potencialo įtraukimas į ES programas sumažėtų, tai nukentėtų D. Britanijos švietimo sistema, bet tai atsilieptų ir ES. Tuščia vieta ilgai nebūna, ES šalių mokslininkų ir studentų vietas tikriausiai užimtų Azijos šalių atstovai, o Europoje apsikeitimas naujosiomis žiniomis sulėtėtų.

Kalbant apie užsienio ir gynybos politiką, tai britai tvirtina, kad ketina ir toliau aktyviai dalyvauti bendroje ES saugumo ir gynybos sistemoje, ir tuo netikėti nėra pagrindo. Užtikrinti saugumą be suderintų užsienio politikos sprendimų yra labai sudėtinga. Nėra didelė paslaptis, kad transatlantinis bendradarbiavimas priklauso ir nuo D. Britanijos gebėjimo pasiekti susitarimą su JAV. Užsienio politikoje jau dabar pradeda ryškėti skirtingi požiūriai, nes ES ir JAV pozicijos skiriasi. Kas dėl to laimi? Tikėtina Rusija, tikriausiai ir Kinija.

Pasaulis kasdien darosi daug mažesnis. Migracijos krizė puikiai parodė, kad nėra galimybių užsisklęsti nuo problemų, susikaupusių net ir toli nuo ES sienų. Todėl siekdama suvaldyti globalizacijos įtaką Europos Komisija siūlo ir toliau plėtoti pasaulinių taisyklių knygą, kaip esminę tarpusavio pasaulio valstybių bendradarbiavimo sąlygą.

Deja, į tą knygą, ypač finansų rinkų srityje, yra du požiūriai – ES ir D. Britanija rinkų reguliavime remiasi tam tikrais principais, o JAV grindžia savo reguliavimą detaliomis taisyklėmis. Tai sudaro nepalankias sąlygas ES finansinių institucijų veiklai JAV, jas baudžia už tai, kad darbe remiasi lankstesnio reglamentavimo principais. Lankstesnis ES požiūris yra palankesnis naujų technologijų finansų srityje plėtrai, bet pastaruoju metu ir ES stengiasi daugiau reglamentuoti finansines paslaugas. Todėl pristabdomas inovacijų procesas. Kas laimės dėl inovacijų? Tikrai ne ES ir ne JAV. Laimėtojas bus Azijos finansų bendrovės, jų plėtra jau dabar įspūdinga. Kol ES su JAV ginčysis, o D. Britanija svarstys, kokį „Brexit“ planą ji įgyvendina – minkštą ar kietą, Alibaba (Kinijos komercinių technologijų bendrovė) jau bus užėmusį didelę pasaulio rinkos dalį.

Galima pasiteisinti, kad „Brexit“ sprendimas yra nulemtas pačių britų, ES čia nedaug ką gali pakeisti. Bet reikia pripažinti, kad ateities raidos scenarijų reikia iš naujo įvertinti ne tik Londone, bet ir Briuselyje.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė, Europos Parlamento narė

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"