Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

'Darbo partijos klerkų 'mundirai' jau seniai turėtų būti be antpečių' 

2006 balandžio 27 d. 00:00

Kai Viktoras Uspaskichas pareiškia, jog nuvertė Artūrą Paulauską ne tam, kad kiti valytųsi batus 'apie mūsų mundirą', aiškiai supranti, jog Darbo partijos pirmininkui reikėtų vengti sparnuotų posakių. Tokius sau gali leisti tik išsilavinęs ir autoironijos jausmą turintis žmogus, gerai mokantis lietuvių kalbą. Uspaskicho šiomis dorybėmis neapkaltinsi. Dar aiškiau yra tai, kad gauti kokį nors svarbų postą Darbo partijai daug svarbiau, negu tinkamai jam atstovauti. Jei partijoje būtų tokia tvarka kaip armijoje, aukštų jos klerkų 'mundirai' jau seniai būtų be antpečių.

Tačiau Darbo partijai munduro garbė tėra žodžių žaismas, todėl veikiausiai to niekada neišvysime. Užtat grumtynes dėl Socialinės apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų jau pamatėme. Ir žiūrint darėsi ne baisu, o smalsu: kokį mundurą nešiojančiam veikėjui teks vienas ar kitas postas? Ar jo praeities ir dabarties ryšiai, interesai bei kompetencija kartais nepašiurpins ne tik padoresnių politikų, bet ir sąmoningesnių Lietuvos piliečių?

Tiesą pasakius, kartais visos tos politinės peripetijos, gyvybiškai reikšmingos tikriausiai tik patiems politikams, kelia jau ne baimę, o juoką. Nors ir nelabai linksmą. Ne veltui vienas kultūros savaitraštis rubrikoje, skirtoje juokams, siūlo, sakyčiau, alternatyvą Darbo partijai - Poilsio partiją. "Tinginystė - progreso variklis", - sako šios partijos įkūrėjai, palankiai žvelgdami į besiilsinčius visuomenės sluoksnius ir rūsčiai smerkdami darboholikus.

Būtų juokinga, jei nebūtų paradoksalu. O paradoksas susiformuoja tada, kai Darbo partijos pavadinimą atmeti kaip nostalgišką idėjinį lozungą, skirtą suvilioti tiems visuomenės sluoksniams, kuriems valstybė turi duoti viską, o jie valstybei - nieko, nebent nekvalifikuotos darbo jėgos įgūdžius. Kitaip tariant, kirvis atitinka kotą, partija - savo rinkėją. Nei vienas, nei kitas nenori dirbti, tik garsiai plyšauja apie darbo svarbą ir dirbančio asmens prioritetus. Tai liudija, jog pasivadinti Darbo partija gali bet kokia grupuotė, kuri tokiu senu ir išmėgintu būdu (prisiminkime LDDP - manau, daugelio atmintis dar neapkerpėjo tiek, kad nebesugebėtų iššifruoti šių raidžių!) eina į valdžia tenkinti asmeninių - finansinių ir įtakos - interesų bei, ko gero, garbėtroškos.

Akivaizdus pavyzdys, kaip ilsimasi, užuot dirbus, yra Darbo partijos vadovaujama Kultūros ministerija. Šiemet gerokai vėliau skirtos valstybinės stipendijos menininkams, o dotacijų klausimas leidykloms, regis, dar net nesvarstytas! (Paprastai dotuojamų leidinių sąrašai būdavo paskelbiami jau vasario pabaigoje). ASSITEJO organizuojamam

vaikų teatrų festivaliui Klaipėdoje skirti pinigai katastrofiškai vėluoja, o renginys - jau gegužės mėnesį. Žinoma, lėšų kultūros atašė sąskrydžiui Londone ir ministro artimųjų honorarams bei kelionpinigiams visada užtenka ir jos nevėluoja, bet ar nežinote, ką apie tai sakė romėnai? "Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui!" Taigi jūs, paprasti menininkai, ir bliaukite, nes esate jaučiai, o ministras - Jupiteris, tad jis čia niekuo dėtas.

Kultūros ministro patarėja Zita Čepaitė laidoje "Kultūra" maloningai drėbtelėjo: "Taigi d a v ė m jums Menininko statusą!" Ko dar! Matyt, nieko. Telieka pasakyti ačiū. Nes patarėja elgiasi ne kaip rašytoja, kolegė, ne kaip meno žmogus, o kaip didelė ponia, duodanti elgetai smulkią monetą. Ir tai dar kartą patvirtina, kad Darbo partijos idėjinis pavadinimas yra niekinis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"