Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Atsakymas Vytautui Dumbliauskui 

2018 spalio 15 d. 16:41

Politologų apžvalgose Lietuvos žmonės tikisi objektyvumo, statistika bei faktais pagrįstos profesionalios įžvalgos, kuria būtų galima pasitikėti. Manyčiau, kad šios profesijos atstovas neturėtų savo svarstymuose apie politinę padėtį lieti tulžį iš emocijos, nes tai nesuderinama su minėtosios profesijos prestižu ir atsakomybe prieš skaitytojus, kurie tikisi tiesos atspindėjimo.

Pastebėjau, kad Vytautas Dumbliauskas gana sėkmingai naudojasi savo, kaip politologo-komentatoriaus, padėtimi ir ne visada viešus pasisakymus grindžia faktais bei statistika. Štai svarstydamas apie „valstiečių“ partijos fenomeną 2018 spalio 10 d. straipsnyje „Aukšti reitingai kaip viltis“ labai drąsiai pateikia klaidinančias išvadas: „Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė nė piršto nepajudino, kad bent atkurtų atlyginimus, Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sumažintus“. Tai gana rimtas pareiškimas, po kurio politologo V. Dumbliausko mintis ir nutrūksta. Dėl šios priežasties, siūlau detaliau patyrinėti, koks buvo minėtasis A. Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės „nejudinamas pirštas“. Ar jį buvo galima pajudinti apskritai ir kodėl ne visada pirštas krutėjo ir judinamas?

Lieka tik retoriškai paklausti, kodėl gerbiamas patarėjas tuomet, kai tiesiogiai turėjo tam puikią galimybę, nepateikė puikių patarimų, kad išgelbėtų Lietuvą nuo skurdo ir emigracijos?

Kaip žinia, kiekvienos kadencijos Vyriausybė ateina dirbti ne į tuščią politinę, finansinę, socialinę zoną. Esamos aplinkybės ne retai pakoreguoja priimamus sprendimus ir 2012–2016 m. Vyriausybė buvo ne išimtis šiuo klausimu. Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei galėjo kilti pojūtis lyg paveldėjus giminės namą, kuris ne tik reikalauja remonto, bet, pamačius dokumentus, ateina suvokimas, jog teks išmokėti dar ir nesuvokiamo dydžio paskolą bankui. Paradoksalu buvo tikėtis, kad naujoji Lietuvos valdžia per trumpą laiką atstatys žalą, patirtą per 2009–2010 m. krizę, ir pašalins jos metu konservatorių priimtų neteisingų sprendimų padarinius, iškart grąžins „apkarpytas“ valstybines išmokas, stabilizuos ekonomiką ir visiems pakels atlyginimus.

Būtų labai paprasta, jei Vyriausybės darbas slystų per rankas vien tik to panorėjus. 2012–2016 m. laukė sudėtingų procesų valdymas. Kodėl? Todėl, kad konservatoriai savo valdymo laikotarpiu 2008–2012 m. Lietuvoje valstybės skolą išaugino trigubai (noriu atkreipti dėmesį į tai, jog A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybė startavo su skola, kuri buvo žymiai mažesnė – tik 15 proc. BVP). Su „paveldėtais“ įsipareigojimais žmonėms buvo pasiekta riba, kai nebebuvo galima skolintis.

Tačiau grįžkime prie situacijos. Žvilgtelkime į „Sodros“ duomenis, kurie rodo, jog Seimas 2010–2011 metais buvo „apkarpęs“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. Kviečiu fiksuoti faktą, jog per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti nedirbusiems pensininkams A. Butkevičiaus Vyriausybės valdymo laikotarpiu, 2014 metų pabaigoje. Iš valstybės biudžeto buvo skirta 160 mln. eurų. Po šio etapo 2016 m. sekė kitas žingsnis – per ekonominę krizę sumažintų pensijų kompensavimas, kurio metu sumažinta pensijų dalis buvo grąžinta jau dirbusiems (81,4 tūkstančiams pensininkų). Šiam etapui skirta apie 120 mln. eurų.

Nepamirškime, jog tuometinė Vyriausybė kryptingai mažino ir gyventojų galimas išlaidas. Nepaisant „paveldėtos“ prastos tuometinės socialinės-ekonominės situacijos, vis nutylima, kad visgi šilumos kaina socialdemokratų valdymo laikotarpiu sumažėjo beveik 30 proc., elektros – 17 proc., gamtinių dujų maistui ruošti – 25 proc., būstui šildyti – 43 proc. Nedarbas sumažėjo nuo 13,4 iki 7,6 proc. Skirtingai, nei politologas V. Dumbliauskas skelbia savo publikacijoje, mažiausias pajamas gaunančių viešojo sektoriaus darbuotojų algos buvo pakeltos: nuo 2016 m. socialinių paslaugų darbuotojų – 15 proc., kultūros ir meno darbuotojų – triskart; dukart darželių auklėtojams ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – iš viso 15 proc. (2015 m. – 5 proc., 2016 m. – 10 proc.); pedagogams – 3 proc., o taip pat jauniems pradedantiesiems mokytojams, policininkams ir ugniagesiams.

Taigi, žvelgiant į oficialius rodmenis, aišku, jog V. Dumbliausko pasisakymas apie A.Butkevičiaus Vyriausybės lengvabūdišką požiūrį į valstybės problemas, atrodo nepagrįstas, nebent asmeninėmis simpatijomis-antipatijomis, kitaip tariant – iš piršto laužtas. O galbūt čia apskritai kalba turėtų eiti ne apie tai, nes ne paslaptis, jog ir pats V. Dumbliauskas 2016 m. pradžioje dirbo Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės patarėju vidaus politikos klausimais. Lieka tik retoriškai paklausti, kodėl gerbiamas patarėjas tuomet, kai tiesiogiai turėjo tam puikią galimybę, nepateikė puikių patarimų, kad išgelbėtų Lietuvą nuo skurdo ir emigracijos?

Ineta Žymančiūtė – Seimo nario Algirdo Butkevičiaus padėjėja

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"