Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Atgal prie ginkluotės varžybų ir branduolinio pariteto 

2018 spalio 22 d. 09:13

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas galėtų būti savotiškai patenkintas. Dar 2005 metais jis išsakė aiškų nusivylimą Sovietų Sąjungos žlugimu, pavadino šį istorinį įvykį „didžiausią XX amžiaus geopolitinę katastrofa“. Dabar, praėjus 13 metų po šio pareiškimo ir beveik 27 metams po galutinio SSRS subyrėjimo, geopolitinė situacija pasaulyje iš dalies primena sovietmetį.

Šiandien Rusija visapusiškai sugrįžo prie priešpriešos Vakarų pasauliui (ir pirmiausiai – JAV) motyvo. Galima priminti, kad tai nutiko po to, kai Maskva 2014 metų pradžioje pademonstravo savo ekspansinės politikos potencialą, užgrobiant Krymo pusiasalį ir provokuojant vadinamąjį separatistinį konfliktą Ukrainos Donbaso regione.

Dabartinis Rusijos ir Vakarų pasaulio priešpriešos atgimimas daug ko primena absurdo teatrą. Tačiau šis farsas nėra juokingas, ypač artimiems Rusijos kaimynams.

Galima sakyti, kad už lango yra visi naujojo Šaltojo karo požymiai. Rusijos ir Vakarų pasaulio konfliktas jau vyksta. Kaip ir Šaltojo karo metais, jo raida yra susijusi ne su tiesioginiais kariniais veiksmais, bet su turimomis alternatyvomis – tokiomis, kaip propagandinis (informacinis) karas, taikomas ekonominis spaudimas ir pan. Net alinantis karas Sirijoje primena tą situaciją, kai Sovietų Sąjunga ir JAV netiesiogiai susidurdavo trečiųjų šalių konfliktuose.

Teisingumo dėlei reikėtų paminėti, jog Vakarų pasaulis stengėsi išvengti šio geopolitinio deja vu ir labai aktyviai kratėsi grįžimo prie ankstesnės konfrontacijos tarp Rytų ir Vakarų terminologijos. Kai prieš dešimtmetį žinomas žurnalistas Edwardas Lucasas parašė knygą apie „Naująjį Šaltąjį karą“, kur įrodinėjo, jog Maskva sąmoningai eina naujos šaltos konfrontacijos link, jis sulaukė nemažai kritikos iš kolegų Vakaruose, kurie teigė, jog dabartinė Rusija „nėra SSRS“ ir jau seniai yra laikas palaidoti Šaltojo karo šmėklą. Šiandien – po Ukrainos ir Sirijos įvykių – tokios pozicijos laikosi nebent užkietėję optimistai.

Panašu, kad iš istorinės atminties užkampių atėjo laikas iškrapštyti ir ginkluotės varžybų terminą. Pradėkime nuo to, kad NATO valstybės – ypač tos, kurios yra gana arti Rusijos – priverstos aktyviai stiprinti savo karinius pajėgumus. To priežastis – Rusijos agresija prieš Ukrainą, kuri parodė, jog Maskvai yra nusispjauti į sienų neliečiamumą, o jos apetitai gali augti kartu su naujomis imperinėmis ambicijomis.

Labai charakteringas yra ir sugrįžimas prie branduolinio karo retorikos. Vėlgi, pirmoji šį žingsnį žengė Rusija. Maskva supranta, jog ji neturi galimybių laimėti konvencinio karo prieš NATO. Kremlius mato tam tikras galimybes tik branduoliniame kare, todėl sugrąžino jį į savo politinę darbotvarkę. Maskvos branduolinė retorika, tiesą sakant, kuo toliau – tuo atrodo beprotiškiau. Praeitą savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradžiugino“ naujuoju viešu pasisakymu šia tema. Valdajaus forume jis pareiškė, jog numanomo branduolinio karo atveju Rusijos gyventojai „iškarto pateks į rojų“, o jų priešai tiesiog išnyks, nes „neturės laiko atgailauti“. Tokio pobūdžio religinis-mistinis pasisakymas iš branduolinės šalies vadovo lūpų skamba bauginančiai, nes leidžia abejoti jo – vadovo – adekvatumu.

Naujoji branduolinė retorika skamba Vašingtono sprendimo pasitraukti iš dar 1987 metais tarp SSRS ir JAV pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties kontekste. Yra pagrįstų įtarimų, jog Maskva jau seniai pažeidinėja šios sutarties principus. Dabar ir JAV pareiškė, jog yra pasirengusios kietam žaidimui.

Verta paminėti, jog mintis apie istorijos atsikartojimą nėra nauja. Daug kas, ko gero, yra girdėjęs posakį, kad pirmą istorija įvyksta kaip tragedija, o po to kartojasi kaip farsas. Dabartinis Rusijos ir Vakarų pasaulio priešpriešos atgimimas daug ko primena absurdo teatrą. Tačiau šis farsas nėra juokingas, ypač artimiems Rusijos kaimynams. Nors šiandieninė Maskvos teritorinė ekspansija negali prilygti Sovietų Sąjungos užgrobimams, Donbase nuolat liejasi kraujas ir žūsta žmonės.

Pažymima ir tai, kad Rusijos branduolinė retorika šiandien iš esmės skiriasi nuo tos, kurią demonstravo Sovietų Sąjunga. Kaip ten bebūtų, bet SSRS matė branduolinį karą kaip didžiąją katastrofą. Branduolinis paritetas, t. y. atitinkamų jėgų pusiausvyra, buvo vertinamas kaip garantija, jog šios katastrofos pavyks išvengti. Prisiminkime, kad Karybų krizės metu nei viena iš pusių nesiryžo eskaluoti konfrontacijos iki apsikeitimo smūgiais (nors prie to buvo labai priartėta).

Dabartinis Kremlius kalba apie branduolinį karą kaip konfrontaciją, kurioje galima nugalėti (arba pirmiems sunaikinti JAV, arba bent „visiems patekti į rojų“). Branduolinio karo baimė niveliuojama, o branduolinis arsenalas pateikiamas kaip nacionalinis pasididžiavimas. Ekspertai vertina tai kaip labai grėsmingą tendenciją, kuri yra dar grėsmingesnė, įtariant, kad V. Putinas galimai prarado ryšį su realybe (kas nutinka didžiajai daugumai diktatorių) ir gyvena savo karingų fantazijų pasaulyje. Tokioje situacijoje belieka tikėtis, kad seni pariteto mechanizmai tebeveikia, kaip ir „farso dėsnis“, kuris neleis istorijai pasikartoti kaip dar didesnei tragedijai.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"