Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Ar tikrai „Brexitas“ reiškia „Brexitą“? 

2018 gruodžio 12 d. 19:09

„Brexitas“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios jūrų. Visoms joms reikalinga patikima, palankiai nusiteikusi Didžioji Britanija, ar ji priklausytų, ar nepriklausytų Europos Sąjungai (ES). Tačiau naujasis sprendimas atidėti parlamento balsavimą dėl išstojimo sutarties kelia susirūpinimą tiek šioje šalyje, tiek užsienyje.

2016 metais Theresa May paskelbė: „Brexitas“ reiškia „Brexitą“. Tuo metu niekas nežinojo, ką Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė turėjo galvoje. Dabar irgi niekas nežino, ką tai reiškia, kai stipraus lyderio neturinti šalis svyruoja tarp, atrodytų, neįmanomų pasirinkimų.

Tarp šių pasirinkimų – pastangos iš naujo derėtis dėl sutarties (tikriausiai bergždžios, juolab kai lieka vis mažiau laiko, artėjant kovo 29-ajai), išstojimo iš ES be jokios sutarties scenarijus arba laikotarpio, skaičiuojamo nuo paskelbimo apie ketinimą išstoti pagal 50-ąjį straipsnį, pratęsimas. Taip pat galimas antras referendumas, visuotiniai rinkimai arba iššūkis ponios May vadovavimui. Kiekvienas lengvai gali nuvesti į dar didesnį susiskaldymą ir sumaištį.

Vykstant debatams šalis atrodo susitelkusi vien į save. Išorinis pasaulis atrodo tarsi mirgantys šešėliai ant urvo sienos. Daugumos šiuose debatuose dalyvaujančių žmonių išmanymas (jeigu jį taip galima pavadinti) yra išskirtinai ir apverktinai orientuotas į vidaus reikalus.

Jų požiūris į užsienio politiką yra stalo žaidimą žaidžiančių moksleivių lygio. Esą prekybos sutartys bus lengvai sudarytos ir kompensuos prarastą prieigą prie mūsų didžiausios rinkos (to nebus). Europos Sąjunga yra ant subyrėjimo slenksčio (netiesa). Jeigu Didžioji Britanija paliks ES, jos vaidmuo sumažės ir taps nereikšmingas (taip nenutiks). Ekonomika žlugs (šito irgi nebus). Didžiosios Britanijos atžvilgiu ES buvo užsispyrusi ir kerštinga (nieko panašaus). Dėl visos šios sumaišties galima kaltinti Rusijos kišimąsi per referendumą (ne).

Atrodo, kad išorinis pasaulis yra geriau informuotas apie Didžiosios Britanijos padėtį. Diplomatai ir užsienio korespondentai Londone suka galvas, kaip paaiškinti painius, bet gyvybiškai svarbius parlamento procedūrų akcentus, ir kodėl sėkmingiausia bei ilgiausiai gyvuojanti politinė institucija pasaulyje – Konservatorių partija – naikina save ir galbūt savo šalį.

Tokios šalys kaip Kanada ir Norvegija atkreipia dėmesį, kad jų ryšių su ES modelis lengvabūdiškai aptarinėjamas kaip paprastas ir lengvai atkartojamas pavyzdys Londono ryšiams su Briuseliu užmegzti. Mūsų sąjungininkai europiečiai žino, kokie sudėtingi ir painūs yra jų prekybos, teisiniai ir biurokratiniai ryšiai su Didžiąja Britanija. Jie sarkastiškai stebi, kaip pragmatiškumu garsėjančioje šalyje „Brexito“ be jokios sutarties uoliausi šalininkai samprotauja, jog Didžiosios Britanijos valios jėga – jos šalininkų pakiliai ir senamadiškai nusakoma kaip „ištvermė, drąsa ir ryžtas“ – nugalės bet kokias praktines kliūtis. Jie taip pat atkreipia dėmesį, jog nors diskusijas lemia precedento neturinčios pirmykštės emocijos, šalyje – bent jau kol kas – nevyksta prancūziško stiliaus „geltonųjų liemenių“ riaušės.

Tačiau „Brexito“ debatai yra daugiau nei įdomus reginys turistams. Ginčai ir jų rezultatai iš tikrųjų svarbūs.

Britai lengvai užmiršta, kad iš 192 pasaulio valstybių jų šalis pasižymi pavydėtinu dydžio, turto ir galios deriniu. Didžioji Britanija kartu su Prancūzija yra vienintelės branduolinių ir realių karinių pajėgumų turinčios Europos šalys. Jungtinė Karalystė pirmauja Europoje pagal kriptografinius pajėgumus. Žvalgybos agentūra GCHQ gali išgvildenti šifrus, neįkandamus kitoms šalims, ir pasinaudoti šio darbo rezultatais.

Londonas yra pagrindinis Europos finansų centras: jeigu norite kovoti su nešvariais pinigais arba organizuotu nusikalstamumu, jums reikia Didžiosios Britanijos tarnybų pagalbos.

Draugai ir sąjungininkai beveik vieningai vertina „Brexitą“ kaip beprasmišką dėmesio nukreipimą nuo tikrųjų pasaulio problemų. Žinoma, ES nėra tobula, bet tikrai geriau būti prie stalo, kur priimami sprendimai (naudojantis reikšminga įtaka ir palankiomis taisyklėmis), negu likti nuošalyje ir sutikti su kitų valia.

Per pirmąjį „Brexito“ referendumą šis ir daugelis kitų argumentų paskendo tarp piktų, nereikšmingų pareiškimų apie ekonomiką, socialinę ir politinę atskirtį, taip pat didžiulės elito pasipūtimo ir aplaidumo dozės.

Jeigu – kas atrodo vis labiau tikėtina – Didžioji Britanija kada nors ateinančiais metais tikrai surengs antrąjį referendumą, būtų gerai, jeigu nuomonė iš išorės būtų veiksmingiau pateikta. Jeigu „Brexitas“ galiausiai įvyks, sąjungininkai vilsis, kad jis sukeltų kuo mažiau sumaišties ir žalos. Vis dėlto jiems būtų daug geriau, jeigu tai apskritai neįvyktų.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"