Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Apie širdies ligas 

2018 spalio 6 d. 06:00

Atėjo fariziejų, kurie, spęsdami Jėzui pinkles, klausė jį, ar galima atleisti žmoną. Jis atsakė jiems: „O ką jums yra įsakęs Mozė?“ Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti.“ Tuomet Jėzus prabilo: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. O nuo sutvėrimo pradžios „Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu“. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas.“

Iš Evangelijos pagal Matą

Kieta širdis nebenori pati keistis, bet nori keisti Dievo įsakymus. Žmogus nepasitiki Dievu, ir šis nepasitikėjimas pažeidžia visus jo santykius: su savimi, su kitu, su aplinka.

Jėzaus laikais skyrybos nebuvo draudžiamos (priešingai, nei įsivaizduotume), įvairios rabinų mokyklos nurodydavo priežastis, kodėl vyras gali atleisti žmoną. Patys liberaliausieji mokė, jog užtenka ir to, kad žmona nemoka gaminti maisto. Jėzus nesileidžia į svarstymus, bet nurodo į Pradžią – į pirminį Dievo planą. Vyras ir moteris yra vienas kito pagalbininkai, bendrakeleiviai. Jų vienybė įvardijama vieno kūno simboliu. Kaip kūnas, pažeidus jo vienybę, nustoja savo pilnatviškumo ar net gyvybės, taip vyro ir žmonos skyrybos visada sukelia skaudžių pasekmių.

Visa tai skamba gražiai. Tačiau santuokinis gyvenimas ne visada gražus. Fariziejų užduodamas klausimas Jėzui kyla ir mums. Viešpaties atsakymas yra vienas – širdies kietumas.

Širdies kietumas – vienintelė priežastis, pasak Viešpaties Jėzaus, kuri verčia įvesti pataisų, papildymų, paaiškinimų, išlygų į Dievo įsakus. Ne pasikeitęs laikotarpis, ne priešiška atmosfera, ne dar kitos priežastys, bet ši viena vienintelė – širdies kietumas. Nuodėmės sužeista širdis nebepajėgi laikytis pradžioje sukurto Dievo plano, kuris yra nekintantis ir nekeičiamas. Kieta širdis nebenori pati keistis, bet nori keisti Dievo įsakymus. Žmogus nepasitiki Dievu, ir šis nepasitikėjimas pažeidžia visus jo santykius: su savimi, su kitu, su aplinka.

Tačiau Viešpaties atsakas į žmogaus širdies kietumą yra tiesa ir meilė. Tiesa, patvirtinant nekintamą Dievo įsakymą, ir meilė, kviečiant Jame ieškoti naujos širdies ir naujos dvasios. Viešpats visada nori gydyti ir atnaujinti, prikelti ir atstatyti, palaikyti ir ugdyti.

Santuoka irgi yra pašaukimas, gal kartais sudėtingesnis ir sunkesnis nei kunigystė, nes čia susitinka du žmonės, du pasauliai. Santuoka yra pašaukimas ir malonė, kurią reikia ginti, saugoti ir puoselėti. Griauti visada lengva – statyti reikia pastangų.

Robertas Urbonavičius yra kunigas, dirbantis vikaru Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijoje

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"