Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Akcininko atsakomybė dėl bankroto bylos iškėlimo 

2018 spalio 4 d. 10:00

Akcininko atsakomybė dėl nemokios įmonės bankroto neinicijavimo – tik nustačius minimalią akcininko pareigą domėtis įmonės veikla.

Įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, o vėliau ir bankrutavus, kreditorių ir bankroto administratoriaus žvilgsniai, siekiant išieškoti patirtą žalą, nukrypsta ne tik į įmonės vadovą, bet ir į akcininkus.

Iki 2016 metų sausio 1 dienos galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) reguliavimas gana aiškiai numatė, kad pareigą inicijuoti įmonės bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turi ir jos dalyviai. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius, įmonės vadovas ir savininkas. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šiuo metu galiojantis įmonių bankroto teisinis reguliavimas pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, numato įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją.

Tokia įstatymo formuluotė paliko terpę interpretacijoms. Formuluotė „kiti asmenys pagal kompetenciją“ tarsi suponuoja išvadą, kad kalbama apie akcininkus. Tačiau ar pakanka tiesiog būti akcininku, kad kiltų pareiga inicijuoti bankroto bylą?

Natūralu ir suprantama, jog vadovas turi pareigą inicijuoti bankroto bylą, jeigu įmonė yra nemoki. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas: organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tuo tarpu akcininkų pareigos nėra taip aiškiai įtvirtintos. Būtent todėl teismuose buvo nemažai ginčų sprendžiant klausimą, ar tikrai akcininkas kartu su vadovu turi solidariai atsakyti už žalą, atsiradusią laiku neinicijavus bankroto bylos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) liepos 12 dieną civilinėje byloje Nr. e3K-3–286–421/2018 pateikė išaiškinimą, kada įmonės akcininkui atsiranda pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

LAT išaiškino ir įtvirtino, kad akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą momentas gali priklausyti nuo to:

1. Ar konkretūs bendrovės akcininkai (ar jų grupė) turi akcijų kiekį, suteikiantį balsų daugumą;

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

2. Ar konkretūs bendrovės akcininkai (ar jų grupė) bendradarbiaudami kartu priima kryptingus sprendimus dėl bendrovės valdymo, o jų išrinkti asmenys sudaro bendrovės valdymo organus;

3. Ar konkrečių bendrovės akcininkų (ar jų grupės) turimų akcijų kiekis sudaro balsų mažumą ir jie bendrovės valdymui iš esmės neturi įtakos.

LAT nurodė, jog tuo atveju, jeigu tai yra daugumos akcininkas, laikoma, kad jis sužinojo apie bendrovės finansinę padėtį nuo to momento, kai turėjo įvykti, nors ir neįvyko, eilinis akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti tvirtinama bendrovės finansinė atskaitomybė už praėjusius metus, ir tai yra tinkamas atskaitos momentas akcininko pareigai inicijuoti bankroto bylą kilti, su sąlyga, kad akcininkas faktiškai nežinojo apie finansinę padėtį anksčiau.

Aiškinant vienasmenio akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą taip pat darytinas skirtumas tarp atvejo, kai akcininkas faktiškai žino apie bendrovės finansinę padėtį – aktyviai dalyvavo įmonės veikloje kaip de facto vadovas ar darbuotojas, ir tarp atvejo, kai akcininkas aktyviai nedalyvauja bendrovės veikloje, nežino apie jos veiklą.

Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, LAT pabrėžė, jog tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę akcininko atžvilgiu dėl pareigos inicijuoti bankroto bylą nesilaikymo, turi būti nustatyta, jog konkretus akcininkas turėjo ir pažeidė minimalią pareigą domėtis bendrovės veikla.

Taigi LAT suformuoti kriterijai, gairės padės spęsti tolesnius ginčus dėl akcininkų atsakomybės įmonės bankroto atveju. Viena aišku, jog tam, kad akcininkui būtų pritaikyta civilinė atsakomybė, būtina įvertinti LAT nurodytus kriterijus, nes ne kiekvienas akcininkas turi pareigą savaime domėtis bendrovės veikla ir identifikuoti jos nemokumo momentą.

Greta Kubiliūnaitė yra LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros vyresnioji teisininkė

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"